Aukštaitijoje išdžiūvo upė

Lietuvos hidrometeorologai teigia, kad šiemet visos krašto upės jau dabar yra nusekusios žemiau kritinės ribos, tačiau dar nėra buvę, kad nors viena išdžiūtų visiškai.

Išdžiūvo Tauragna

Į Stripeikių kaime įsikūrusį Bitininkystės muziejų atvykstantys lankytojai kraipo galvas - per lauko ekspozicijos vidurį almėjusios ir gaivą teikusios Tauragnos upės vaga sausa kaip parakas, o buvusios upės dugnu šokuoja žvirbliai. Kodėl išdžiūvo upė, kurią maitina giliausio Lietuvos ežero Tauragno vandenys?

Stripeikių kaimo senbuviai sako, kad pavasarį upėje dar buvo šiek tiek vandens, kuris sutekėjo iš aplinkinių miškų tirpstant sniegui, tačiau pirmomis šiltomis dienomis kaimo gyventojai atkreipė dėmesį, kad vis daugiau bičių atskrenda iš muziejaus ekspozicijoje esančių avilių prie šulinių, kur visada stovi kibirai su vandeniu. Na, o po kelių dienų gyvulius į Tauragnos slėnio lankas ginę piemenys atnešė žinią, kad upės vagoje nėra vandens.

Dabar gali eiti palei upės vagą, kuri kadaise vinguriavo klampiu, dvimetriniais meldais užžėlusiu ir nepraeinamu senslėniu, ir batelių neišpurvinsi. Vos keliose vietose, kur būta giliausių upės duburių, liko seklios balutės, o tarp pernykščių meldų stagarų - nė vieno žalio ūglio. Kas netingi paėjėti kilometrą, prieina kartu su Tauragna išdžiūvusį Pastovio ežerėlį. Tiksliau jo dubenį, kuriame jau pradėjo želti žolė.

Lygis labai žemas

Žemiau Ukmergės įsikūrusių Veprių ir Upninkų kaimų gyventojai šiemet su nerimu žvelgia į Šventąją - upė nusekusi kaip per didžiausius vidurvasario karščius, kurie dar tik ateis. Senoliai perspėja, kad šie metai bus ne tik sausi, bet ir labai atsilieps žuvų nerštui, nes jos negalės įplaukti į senvagėse ir užliejamose pievose esančias nerštavietes.

Kaimo žmonės dėl tokios padėties kaltina Kavarske veikiančią mažąją hidroelektrinę, tačiau panaši padėtis visose krašto upėse, kurios pertvertos hidroelektrinių užtvankomis. Išskirti galima tik Ukmergės rajone veikiančią Valtūnų hidroelektrinę, kuri kaip ir kasmet godumo sumetimais nenutekina vadinamojo būtino aplinkosauginio debito, kad galėtų sukaupti vandens ir prisukti daugiau kilovat-valandžių, todėl Siesarties vaga žemiau hidroelektrinės - sausa. Mažokai vandens, vietos gyventojų teigimu, nutekina ir Krūminių kaime (Varėnos r.) veikianti hidroelektrinė, Verseka labai nusekusi ir iš jos traukiasi žuvys.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyresnioji hidrologė Nijolė Pranciška Juškienė teigia, kad gana kritiška padėtis krašto upėse susidarė todėl, kad šiemet nebuvo pavasarinio potvynio, kuris paprastai papildo vandens išteklius. Vanduo nuslūgo per kelis žiemą buvusius polaidžius. Prie to prisidėjo sausas pavasaris - balandį lijo tik 2 dienas. Todėl dabar upių vandens lygis - mažesnis už vidutinį daugiametį. Tokių dalykų pasitaikydavo ir anksčiau, bet ši gegužė kritiška. Sunku tikėtis, kad artimiausiu metu kas nors pasikeis, nes gegužę taip pat nebuvo kritulių.

Spėjama priežastis

Hidrometeorologų duomenimis, Tauragnas taip pat nusekęs. Ežero vandens lygis žemesnis už žemiausią fiksuotą gegužės mėnesį. Tad ir iš giliausio šalies ežero ištekanti Tauragna taip pat turėtų būti nusekusi, tačiau kad upė išdžiūvusi, hidrometeorologai nežinojo. N.P.Juškienės teigimu, ši naujiena sensacinga. Mūsų krašte nebuvo pasitaikę atvejų, kad be priežasties išdžiūtų upė.

Stripeikių kaimo gyventojai taip pat neprisimena atvejo, kad Tauragna būtų išdžiūvusi, nes joje nuo neatmenamų laikų vasaromis buvo girdomi gyvuliai. Net ir per didžiausias sausras, kai nusekdavo Tauragnas, upę maitindavo miškuose trykštantys šaltiniai.

Aukštaitijos nacionalinio parko vyriausiasis specialistas Andrius Juodelis patvirtino, kad jiems ne paslaptis, jog Tauragna išdžiūvo. Bet ir vanduo ne tik apylinkių, bet ir viso rajono šuliniuose nusekęs vos ne iki dugno. Tad tikėtina Tauragnos kataklizmo priežastis - sausra. Na, o kas ją lemia, turėtų aiškintis mokslininkai. Galbūt tai kažkoks gamtinis ciklas. Na, o Pastovio ežeriukas išdžiūsta dažnai, o jo dugne vasarą ganomi gyvuliai.

Tad Tauragnos nelaimės priežastys - tik spėjamos. Išdžiūvęs ežeriukas, iš kurio upė taip pat pasipildydavo, irgi negali būti jos priežastis. Tiesa, apie tai, kad, vietos gyventojų duomenimis, išdžiūvo Tauragną maitinantys šaltiniai, nacionalinio parko specialistams buvo nežinoma. Tai pastebėta pernai, o Tauragna sekti pradėjo taip pat pernai. Stripeikių kaimo gyventojų nuomone, Tauragna būtų išdžiūvusi ir pernai, bet prasidėjo rudens lietūs. Na, o šį pavasarį bitės nebeturi iš kur atsigerti.

Melioracijos krachas

Jei važiuosite per Lietuvą, atidžiau pažvelkite pro langą - kur tik žvilga atnaujintas sodybos stogas, ten žioji iškasai. Naujieji šeimininkai įnirtingai, nebijokime to žodžio, rausia tvenkinius, o skelbimų skiltyse mirga pasiūlymai įsigyti “nuosavą pakrantę”. Blogiausia, kad visuotinio Lietuvos rausimo akcija yra apėmusi gražiausius Lietuvos kampelius. Niekas šiandien negali tiksliai pasakyti, kiek tvenkinių išrausta su leidimais ir kiek - savavališkai.

Neseniai “Respublikai” skambinęs geranoris papasakojo, kad netoli Pabradės Meškerinės kaime išrausti tvenkiniai, kurie sujungti su Žeimena. Ši upė įtraukta į Europos lašišinių vandenų sąrašą, nes tai viena didžiausių natūralių lašišų ir šlakių nerštaviečių. Kol kas aplinkosaugininkai negalėjo pasakyti, kas niokoja nacionalinę vertybę, bet tikimės, kad tai bus padaryta.

Lietuvos geologijos tarnybos regioninio požeminio vandens išteklių įvertinimo poskyrio vedėjo Petro Gedžiūno nuomone, tiek sankcionuoti, tiek nesankcionuoti kraštovaizdžio keitimai ir tvenkinių kasimas gali daryti didelę įtaką hidrosferai. Kartais ir nepataisomą. Šalyje neprižiūrimos melioracijos sistemos, kurios taip pat gali stabdyti vandens nuotekį į upes. Visiškai nekontroliuojami siaučia bebrai, kurie tvenkia upelius, melioracijos griovius. Tad jų “veikla” taip pat gali sausinti krašto upes.

Dar viena priežastis - miškų kirtimas. Tauragnos apylinkėse taip pat kertami medžiai. Net drėgnose ir pelkėtose vietose, kurios išsaugo vandens išteklius ir per sausras. Pirmoji išdžiūvusi Lietuvos upė - ženklas, kad jau peržengta trapi riba tarp to, kas leistina ir kas ne.