Atsisakyti gyvenimo įgūdžių pamokų neleis

Apie vyksiančią viešąją konsultaciją ŠMSM pranešė pirmomis rugsėjo dienomis, vos kilus diskusijoms ir dalies tėvų pasipiktinimui dėl prasidėjusios programos. Vieni baiminosi, koks bus pamokų turinys, kiti apskritai prisipažino, kad mokykloje negauna jokios informacijos.

Todėl ministerija ir surengė viešąją konsultaciją. Ji vyko tik nuotoliniu būdu, tėveliai galėjo ją stebėti tiesioginės transliacijos metu. Nors transliacija vyko „Youtube" platformoje, komentavimo galimybė buvo išjungta. Klausimus reikėjo siųsti elektroniniu paštu. Ministerija sulaukė kelių šimtų klausimų, tačiau buvo aptarti tik atrinkti. Didžiausias dėmesys buvo skirtas lytiškumo ugdymo daliai, kuri programoje, kaip sako kūrėjai, sudaro tik nedidelę dalį.

ŠMSM Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė pradėjo kalbėti apie tai, kaip programa gimė ir vėliau net kelis kartus pakartojo, kad tai - buvusios Vyriausybės idėja, o ši Vyriausybė darbą tik pratęsė. Programa pradėta rengti įgyvendinant buvusios Vyriausybės programos nuostatą atnaujinti bendrąsias programas. Nors rezultate išėjo, kad gimė visiškai nauja bendroji programa, kuri ir gavo Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos pavadinimą.

I.Raudienė atkreipė dėmesį, kad daug klausimų sukėlusi lytiškumo ugdymo tema sudaro 10-15 proc. programos. Ji tikino, kad programa ne kartą derinta su visuomene, įvairiomis organizacijomis. Kai kurias iš jų netgi paminėjo: „Lietuvos tėvų forumas", Sąjunga „Vardan šeimos", „Laisvos visuomenės institutas" ir kt. Ir pati prisipažino, kad ne visi gauti siūlymai ar pastabos buvo perkelti į programą. Tėvų organizacijos nemažai kritikos ministerijai reiškia būtent dėl to - kad nors vyko diskusijos, aptarimai, į daug organizacijų siūlymų taip ir nebuvo atsižvelgta.

Naujovių prašė mokiniai

Į kai kuriuos klausimus tiksliai atsakinėti ministerijos atstovei nesisekė. Pavyzdžiui, nuskambėjus klausimui, kodėl programa yra privaloma, I.Raudienė kalbėjo apie integruotos programos trūkumus ir vėl kartojo, kad programa pradėta rengti buvusios Vyriausybės. Pasak jos, papildomos pamokos prašė ir patys mokiniai.

Viena iš programos kūrėjų, Natalja Istomina, paklausta, kokią įtaka programa turės vaikams, klausimo nesuprato. „Įvertinti, kaip programa paveiks mokinį? Nelabai supratau klausimo. Negalime vertinti to, kas neprasidėjo. Bet pasaulyje vertinant panašių programų poveikį, rezultatai rodo, kad tai yra ilgalaikis poveikis. Mokiniai, kurie laiku gavo gyvenimo įgūdžių ugdymą mokyklose, yra sėkmingesni, sveikesni, pasirenka sveiką gyvenimo būdą visomis prasmėmis, siekia gyvenimo kokybės, geriau moka spręsti visas iškilusias problemas. Bet pasakyti, kad programa yra efektyvi ir poveikis pamatuotas, būtų moksliškai nepagrįsta", - sakė N.Istomina.

Skambėjo Stambulo konvencijos sąvokos

Nuskambėjus klausimui, koks šeimos apibrėžimas naudojamas programoje, viena iš jos kūrėjų pradėjo kalbėti Stambulo konvencijos sąvokomis. „Kai vaikai gimsta, jie turi dvi lytis. Kokia bus socialinė lytis, ar vėliau žmogus norės atskleisti, kokios jis yra lyties, tai yra jo pasirinkimas. Vaikai nemokomi lyčių atpažinimo kito asmens. Jie turėtų sugebėti identifikuoti save. Yra galimybė pasirinkti tik dvi lytis: vyriškoji ar moteriškoji. Tačiau kalbant apie dabartinę mokslinę informaciją, dažniausiai siūlomi trys ar net keturi variantai. Ir tai yra: vyras, moteris, nenoriu atsakyti arba pageidauju neatskleisti", - sakė N.Istomina konsultacijos metu, kurios įrašas jau pasiekė virš 12 tūkst. žmonių.

Beje, tai jau ne pirmas toks atvejis, kai kažkas panašaus nuskamba iš programos rengėjos lūpų. Pavyzdžiui, 2021 m. Seime vykstant diskusijoms apie lytiškumo ir emocinio ugdymo programų atnaujinimą, N.Istomina (tuomet dar būdama Fatkulina), paklausta, kodėl naujose programose vengiama lytį nurodančių sąvokų, sakė, kad lytis Lietuvoje gali būti aiškinama dvejopai ir, visų nuostabai, pradėjo aiškinti tarsi Stambulo konvencijos nuostatas: „Vienas aiškinimas antropologinis: yra moteris ir vyras. Kalbant apie socialinę lytį, mes puikiai žinome, kad pagal konvenciją tai atvejai, kai žmogus gali save priskirti lyčiai pagal socialinį vaidmenį. Bet kaip ir kitos lyties nėra, tik moteris ir vyras."

Tuomet tai išgirdusi parlamentinės grupės „Už šeimą" pirmininkė Vilija Aleknaitė-Abramikienė priminė, kad dėl sąvokos „socialinė lytis", kuri minima Stambulo konvencijoje, Seimas dar nėra apsisprendęs. „O vien vartodama šią sąvoką jūs atstovaujate tam tikrai ideologijai, kuri ne visiems priimtina.

Man truputį nejauku, kai bandoma atsisakyti fundamentalaus auklėjimo principų ir pagrįstos realybės pojūčių", - sakė V.Aleknaitė-Abramikienė. „Jokiame ugdymo etape tėvų bendruomenė negali būti nustumta į šoną ir niekas neturėtų primesti dalykų, kurie tėvams atrodytų nepriimtini", - sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.

Šįkart viešojoje konsultacijoje tėvams N.Istomina, paklausta, ar bus akcentuojami santykiai tarp tos pačios lyties asmenų ir kurioje klasėje, taip pat nežinojo, kaip atsakyti: „Neįsivaizduoju... Dabar vėl tas klausimas... Ar bus akcentuojami? Akcentuojama, kad visi mes turime lytis ir savo emocijas. Šioje programoje temos sukurtos taip, kad atitiktų laikmetį ir informacija būtų pateikta ne per vėlai ir ne per anksti." Ji taip pat tikino, kad programoje neakcentuojami lytiniai santykiai.

Ginekologų asociacijos atstovas prof. Mindaugas Kliučinskas prisistatė kaip trijų dukrų tėtis. Pasak jo, medikai palaiko programą. „Labai svarbu, kad jaunuoliai terminus žinotų naujus iš specialistų, o ne pagal tai, kaip perskaitė kokios nors medijos puslapyje", - sakė profesorius, bet kokios tos naujos sąvokos, neįgarsino.

Nuskambėjus klausimui, kodėl nėra parengtų vadovėlių naujai programai, ministerijos atstovė I.Raudienė atsakė, kad nemato tokio poreikio, ir pridūrė, kad privatūs leidėjai gali imtis tokios iniciatyvos. Įgarsinus klausimą, kodėl pedagogams rekomenduojami organizacijos „Įvairovės ir edukacijos namai" parengta medžiaga, atstovė konkrečiai neatsakė, tik patikino, kad tai medžiaga pedagogams ir atrodo, kad pati nežino, ji reikalinga pedagogui ar ne: „Tam, kad jis pasiskaitytų ir turėtų platesnį kontekstą diskutuojamu klausimu. Jeigu leidinyje yra kažkokios papildomos informacijos, mokytojas nebūtinai turi ją skaityti. Bet paskaityti gal ir naudinga jam, nes vaikai gali paklausti... Mokytojai gali rinktis ir visai kitus šaltinius bei juos naudoti."

Kita programos rengėja Daiva Šukytė (konservatoriaus Seimo nario Lino Slušnio žmona), paklausta, kokios konkrečiai temos numatytos devintokams, jų įvardyti negalėjo. „Rekomendacijose išskirtos prioritetinės temos, kurias mokykla ir mokytojas gali keisti. Visos yra išskirtos emokykla.lt, prie rekomendacijų galima rasti. Bet atkreipiu dėmesį, kad mokytojas pats renkasi, kokios konkrečiai klasei temos būtų labiausiai tinkamos devintoje klasėje", - sakė D.Šukytė.

Vėliau buvo pagarsinta, kad net patys pedagogai nežino, kur ieškoti reikalingos informacijos ir programos turinio.

Masturbuotis nemokys

Biologijos ir neformalaus ugdymo mokytojas bei ugdymo karjerai koordinatorius Vilniaus jėzuitų gimnazijoje Paulius Narušis, paklaustas, kaip tėvai gali atsisakyti šių pamokų, jeigu jų turinys neatitinka šeimos požiūrio, tiesiai į klausimą neatsakė. „Šios programos pagrindas yra pagarba visiems žmonėms. <...> Yra žmonių įvairovė ir turime gerbti visus", - sakė jis.

Išgirdęs klausimą, kodėl su mažamečiais kalbama apie kontracepciją ir nuo kokio amžiaus su vaikais bus kalbama apie masturbaciją, P.Narušis sakė, kad tokios temos priklauso ne tik nuo pedagogų, bet ir nuo mokinių. „Ar mes vienodai suprantame, kas yra mažametis? Mažamečiams tikrai apie lytinius santykius nekalbame, jeigu jie neklausia. Bet jie kartais paklausia. Jeigu vaikas paklausia, mes pirmiausia gerbiame jo klausimą, o ne kaltindami aiškinamės, iš kur tas klausimas kyla. Pagal jo amžių stengiamės atsakyti tiek, kiek jis klausia, ne daugiau. Konkrečiai apie lytinius santykius pradinėse klasėse patys niekada nepradėsime kalbėti, jeigu vaikai nepaklaus", - sakė P.Narušis.

Etikos mokytoja, akredituota lytiškumo ugdymo edukatorė Kamilė Pudžemytė, kuri taip pat yra ir organizacijos „Įvairovės ir edukacijos namų" komandoje, irgi panašiai kalbėjo apie masturbacijos temą. „Man būtų smalsu sužinoti, ką jūs įsivaizduojate, kaip vyksta pokalbis apie masturbaciją? Nes man atrodo, kad kartais tėvai galvoja, kad kalbame su vaikais, kaip tai daryti. Taip nėra. Masturbacija lydi vaikus nuo mažens. Tėveliai nuo mažens su vaiku turėtų kalbėti, kad viešoje vietoje negalime liesti savo privačių vietų, jų demonstruoti. Ir labai dažnai pradinėse klasėse tas pokalbis įvyksta todėl, kad klasėje kažkas tą daro ir kiti vaikai ima neramiai jaustis. Tokiu atveju gali būti, kad įvyks tas pokalbis. Bet tas pokalbis turėtų nuolat būti iš tėvų pusės. Vėliau - taip pat. Tai yra dalykas, kurį daug jaunų žmonių daro", - sakė K.Pudžemyte.

D.Šukytė pabandė užtvirtinti: „Pirmiausia tikrai vaikai nebus mokomi masturbuotis."

Atsisakyti pamokų neleis

Nors kai kurie specialistų atsakymai atrodė gana migloti, į vieną klausimą tikslų atsakymą galiausiai pavyko išgirsti. Kad naujos gyvenimo įgūdžių pamokos yra privalomos ir atsisakyti jų lankyti negalima.

„Gyvenimo įgūdžių programa yra formalaus ugdymo programa, todėl ji yra privaloma visiems, visi turi ją lankyti ir įgyti numatytus pasiekimus bei atsiskaityti už darbus, kurie bus pavesti. Apie atsisakymą neturėtume kalbėti, nes tai yra programa, kuri moko vaikus reikalingų įgūdžių. Sulaukiame tokių klausimų nemažai. Reikėtų pagalvoti, ar tėvai neatima iš savo vaikų galimybės tobulėti, leisti laiką su savo klasiokais ir tuo pačiu išmokti to, kas yra svarbu jiems gyvenime ir ateityje. Tikrai negalima atsisakyti", - sakė I.Raudienė.