1 nuotr.Pirmadienį Finansų ministerija pristatė pakoreguotą mokesčių reformos projektą, kuriame vienu iš esminių tikslų numatomas neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) suvienodinimas iki 2028-ųjų metų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad vienas pagrindinių mokesčių reformos tikslų yra sąžiningesnis mokestinės naštos paskirstymas ir tai bus daroma per keletą sprendimų, pirmiausiai – per NPD plėtrą.
„Kalbant apie sąžiningesnį gyventojų pajamų apmokestinimą, mūsų Vyriausybės jau keletą metų nuosekli politika buvo artinti NPD prie MMA, kad būtų stiprinamos paskatos dirbti. NPD dydis turi įtakos žmonėms, kurie uždirba iki 1 VDU, t.y. apie 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Kitiems metams projektuojamas VDU yra apie 2045 eurai ir tokiu būdu sprendinys paliestų apie 811 tūkst. asmenų“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Šis sprendimas yra ypatingai brangus valstybės biudžetui, todėl tolimesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų yra sunkiai įmanoma. Jeigu norima toliau vykdyti tokią politiką, kad didinti NPD dvigubai sparčiau negu MMA, reikalingi kiti sisteminiai mokestiniai pakeitimai, kurie iš kitos pusės didintų valstybės biudžeto pajamas ir leistų daryti šį sprendimą“, – pažymėjo ji.
2024 m. MMA ir NPD santykis pagal suplanuotą MMA didinimą 10 proc., o NPD – 20 proc., būtų 81 proc. Tuo metu 100 proc. santykį, NPD didinant dvigubai sparčiau negu MMA, pasiekti pavyktų 2028 m. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų.
Ministerija nurodo, kad didėjant NPD, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) mokestinė našta toliau nuosekliai mažės.
Iki 1 VDU uždirbančiųjų Lietuvoje yra 70 proc., – 811 tūkst. asmenų. 2024 m. prognozuojamas VDU – 2045 eurai „popieriuje“.
Skaičiuojama, kad kitais metais sprendimas kainuotų apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
