respublika.lt

Atimti vaikai tramdomi psichiatrijos ligoninėse visas tekstas (29)

2020 rugpjūčio mėn. 28 d. 12:00:27
Justina GAFUROVA

„Vakaro žinios“ praėjusį penktadienį rašė vienos moters, kuri globojo mergaitę iš vaikų globos namų, istoriją. Laikinąja globėja tapusi moteris sužinojo, kad našlaitė įstaigoje maitinama raminamaisiais vaistais. Baisius dalykus patvirtina ir įstaigose besilankantys šeimų atstovai - net laikinai iš tėvų paimti vaikai gali būti nuvežti į psichiatrijos ligoninę. „Kad nusiramintų“.

×
nuotr. 1 nuotr.
Dainiaus Labučio asociatyvi nuotr.

 

Lietuvos šeimoms padedančios asociacijos „Vardan šeimos“ pirmininkė Edita Raščiauskaitė-Morkūnienė „Vakaro žinioms“ papasakojo ne vieną atvejį, kai teko susidurti su globos sistemoje taikomu medikamentiniu gydymu. Ji mano, kad tokia sistema vaikams ne padeda, o juos žaloja.

- Ar tiesa, kad šeimos, iš kurių paimti vaikai perduodami laikiniesiems globėjams, pasidalina pastebėjimais, kad vaikai tampa kitokie? - „Vakaro žinios“ paklausė Editos RAŠČIAUSKAITĖS-MORKŪNIENĖS.

- Dirbame su daug šeimų ir ne vieną kartą yra tekę girdėti apie tėvų įtarimus, kad vaikai pas laikinuosius globėjus gali būti maitinami raminamaisiais vaistais, nes grįžta keistai apsvaigę. Žinoma, jog iš šeimos paimtas vaikas yra neramus, daug verkia ir prašosi namo. Jam tai yra stresinė situacija. Gali būti, jog tam, kad vaikas nurimtų, suduodami raminamieji, kad greičiau užmigtų.

Bet įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu tarnybos sužinotų, kad taip savo vaikus namuose tramdo tėvai? Vaikai būtų tuojau pat atimti. O kai vaikas globoje, taip elgtis tarsi galima?

Panašiai tramdomi vaikai ir globos įstaigose. Turėjome tokį atvejį, kai iš vienos šeimos buvo paimtas paauglys berniukas ir apgyvendintas globos namuose. Berniukas pabėgo, bet buvo sučiuptas ir grąžintas. Prieš tai nuvežtas kuriam laikui į psichiatrijos ligoninę.

Tai yra vaikų tramdymo būdas. Jeigu vaikas nepaklusnus, irzlus, duodami raminamieji vaistai, o jeigu vyresni sugalvoja pamaištauti ar pabėgti, atsiduria psichiatrijos ligoninėje. Antrą kartą bėgti vaikas jau bijo. Prirašoma, neva vaikas nestabilios psichikos, patyręs psichologines traumas namuose. Nors traumas padarė pati sistema.

- Taip elgiamasi tik su iš šeimos paimtais vaikais?

- Ne, panaši praktika yra ir pačioje globos sistemoje. Mūsų sąjunga vienais metais Kalėdų proga lankėsi vaikų globos namuose. Bendravau su vaikais ir klausiau, ką jie veiks per žiemos atostogas. Daugelis jų turi globėjus užsienyje ir atostogos jų buvo suplanuotos ten. Bet buvo ir tokių, kurie neturi laikinųjų globėjų. Vienas vaikas man pats pasakė, kad jis per atostogas važiuos į psichiatrijos ligoninę. Mano akimis tai buvo visiškai sveikas, judrus vaikas.  Paklausiau, kodėl jam reikia į ligoninę. Ir čia tuojau pat darbuotoja įsiterpė ir pasakė, jog vaikai ten siunčiami „pailsėti“, nes „taip reikia“.

Tokios atostogos laukia vaikų, kurių niekas per atostogas nepaima. Psichiatrijos ligoninė ne sanatorija, ten vaikams taikomas gydymas. Tai yra kelios savaitės „ant vaistų“. 

- Kokia tuomet yra prasmė vaikų globos namų reformos, jeigu vaikai tik perkelti iš vienų pastatų į kitus, bet sistemos požiūris į juos nesikeičia?

- Nežinau, ar tikrai gera mintis yra ši pertvarka. Nes kai vaikai augo vaikų namuose, bent jau buvo labai aiškios konkrečių čia dirbančių žmonių atsakomybės.

Iš dalies suprantu,  kodėl tyli sistemos darbuotojai. Jiems tie vaistai supaprastins darbą.

Visi šie vaistai skatina priklausomybę. Kas su vaiku darosi, jeigu vaistai jam duodami, pavyzdžiui, įstaigoje, o grįžus pas tėvus ar apsigyvenus pas globėjus nutraukiami? Taip paprastai tokių vaistų nutraukti negalima. Reikia tai daryti palaipsniui ir žinoti, kaip. Tai baisi sistema. Nėra siekiama vaikui padėti, su juo bendrauti. Užtenka sugirdyti vaistų, kad eitų miegoti.

Sistema nepaiso vaiko interesų. Pinigų sistemai skiriama pakankamai, bet pinigai naudojami ne pagal paskirtį. Vaikas tapo tik finansiniu vienetu, nešančiu pelną.

Kai vaikas paimamas neva dėl vaiko teisių pažeidimo, taip veikianti sistema ne tik pažeidžia vaiko teises, bet ir jį sužaloja visam gyvenimui.

Tai tik rodo, kad reikalingi kompleksiniai pokyčiai. Turime stiprinti Lietuvos šeimas ir joms padėti, kad vaikai augtų šeimose, o ne globos įstaigose ar pas globėjus.

Komentaras:

Daug metų globos sistemoje dirbanti psichologė Marija Giedraitytė-Guzikauskienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad globotiniai dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais. „Dažniausiai šie vaikai turi trauminę patirtį. Jie yra stipriai emociškai sužeisti ir dažnai tai nėra matoma. Išoriškai vaikas gali atrodyti sveikas, judrus, tačiau jis elgiasi negerai. Dažniausiai netinkamas elgesys yra vaiko vidinio sužeistumo atspindys“, - sako M.Giedraitytė-Guzikauskienė.

Nors sistemoje psichologų dirba nemažai, specialistė sako, kad blogiausia, jog profesionalią pagalbą vaikai gauna tik fragmentiškai: „Reikia suprasti, kad šiems vaikams pasveikti reikia daug laiko. Pagalba turi būti ilgalaikė ir nuosekli, bet realioje praktikoje dažnai pagalba būna fragmentinė. Pavyzdžiui, įvyksta incidentas - vaikas kažką pavogė. Tuomet atkreipiamas dėmesys į vaiką, jam ieškoma psichologinė pagalba. Tačiau nuo traumų pagyjama lėtai. Tai gali būti skaičiuojama metais. Todėl palydinčios globos ir pagalbos vaikui reikia ilgą laiką.

Daug vaikų, augančių globos namuose, turi ir raidos sutrikimų. Dažnai nutinka, kad vaikas patenka į ligoninę, bet ten pabūna dvi savaites ir pagalba nutrūksta.

Neseniai buvo atliktas tyrimas su globojamais vaikais. Buvo tiriamas šių vaikų tapatumo jausmas. Paaiškėjo, kad jei vaikai neturėjo pastovių šeimos ryšių ar buvo palikti, jų tapatumo jausmas - sutrikdytas. Jiems sudėtinga atsakyti į klausimus, kas jie yra arba ko norėtų siekti gyvenime. Dažnai apie tai jie neturi ką pasakyti. Nes jiems trūksta daugybės įgūdžių, kuriuos galima atstatyti tik palaikant nuoseklų ir pastovų santykį su vaiku.“

Psichologė sako, kad medikamentų naudojimas kartais pasitelkiamas kaip lengviausias kelias. Tačiau jis neišsprendžia vaiko vidinių problemų. „Turime suprasti, kad situacija greitai nesikeičia. Turime kelti ilgalaikius tikslus. Suprantu, kad tai yra sunku, nes būna atvejų, kai sudėtinga susitvarkyti. Pavyzdžiui, vaikas, nesugebėdamas valdyti savo pykčio, pačiumpa peilį.

Kiekvieną dieną reaguoti į tokias situacijas reikia daug pasirengimo ir stiprybės. Suprantu, žmonės pavargsta ar net bijo. Dėl to norisi, kad atsirastų kažkoks lengvas sprendimas. Ir kartais su viltimi, kad gal yra vaistų, kurie galėtų padėti, šie vaikai vedami pas psichiatrą. Bet sudėtingoms problemoms reikia sudėtingo gydymo.

Kai kuriems vaikams yra skiriami vaistai ir jų tikriausiai reikia. Tačiau, manau, nepakankamai skiriama kitokios pagalbos. Suprantu, kad, pavyzdžiui, jeigu reikia suvaldyti priepuolius, reikalingi vaistai. Tačiau jie neišsprendžia to, kad kiekvieną dieną vaikas turi įgyti naujų įgūdžių. Todėl geriausia, jeigu tokiais atvejais vyktų glaudus psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas“, - sako psichologė M.Giedraitytė-Guzikauskienė.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (29)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate davęs medikui kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar palaikote pilietinius, ekologinius sukilimus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+5 +6 C

 

+8 +10 C

 +18 +20 C

+17 +18 C

 

+19 +20 C

0-4 m/s

0-2 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1797 PLN - 4.4579
RUB - 88.6075 CHF - 1.0742
GBP - 0.9153 NOK - 10.7238

Nuorodos