2 nuotr.Baltijos jūra ir Kuršių marios 2019 metais neatitiko geros cheminės būklės, tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos šių telkinių vandenyje aplinkos kokybės standartų (AKS) neviršijo, rodo Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) parengta ataskaita.
Ataskaitoje pristatomi teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimai, atlikti Valstybinio aplinkos monitoringo metu.
Kaip nurodo agentūra, tyrimai buvo atlikti septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros monitoringo vietų, biotoje (moliuskuose ir žuvyse) - dviejose Kuršių marių ir keturiose Baltijos jūros vietose.
„Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos jūra geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų, o Kuršių marios - dėl normas viršijančių sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių dugno nuosėdose koncentracijų. Tuo tarpu tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros vandenyje teršiančių medžiagų koncentracijos neviršijo AKS ir atitiko gerą cheminę būklę", - teigia AAA.
Abiejuose vandens telkiniuose tirtos įvairios cheminės medžiagos - naftos angliavandeniliai, sunkieji metalai, pesticidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Iš 60 tirtų medžiagų šešių koncentracijos viršijo teisės aktais priimtus AKS: gyvsidabris (gyvuosiuose organizmuose - biotoje), naftos angliavandeniliai, nikelis, kadmis, varis ir cinkas (dugno nuosėdose).
Kuršių mariose AKS, nustatytus dugno nuosėdoms, viršijo naftos angliavandeniliai ir sunkieji metalai (nikelis, varis, cinkas, kadmis). 2019 metais geros aplinkos būklės vertes viršijančios sunkiųjų metalų koncentracijos nustatytos Klaipėdos sąsiauryje esančioje Malkų įlankoje, kur intensyviai vykdoma uosto veikla ir esama lokalių taršos objektų - įmonių, vykdančių krovos, laivų remonto ir statybos darbus, paviršinių nuotekų išleistuvų. Taip pat sunkieji metalai didesnėmis koncentracijomis nustatomi ir ties Nida (prie laivų uostelio).
Agentūra nurodo, kad Baltijos jūroje geros aplinkos būklės vertę nikelis viršijo vienoje tyrimų vietoje. Ši vieta yra šiaurinėje Baltijos jūros priekrantės dalyje, veikiamoje ištekančių Kuršių marių vandenų ir tuo pačiu Klaipėdos uoste iškasto grunto gramzdinimo jūroje rajone.
Baltijos jūrą ir Kuršių marias teršiančios medžiagos yra žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos, taip pat - natūraliai sutinkami elementai (pavyzdžiui, sunkieji metalai) didesniais kiekiais patenkantys dėl žmogaus veiklos. Į aplinką šios medžiagos patenka su nuotekomis, iš žemės ūkio, pramonės, transporto ar nusėda iš atmosferos.
Primename, kad Baltijos jūra yra viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.
