Artėja policijos laidotuvės?

Girdėjo triukšmą ir klyksmą

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu pernai atlikta apklausa parodė, kad gyventojų pasitikėjimas policija pasiekė rekordinius 82 proc. Tačiau juos virpina abejonės dėl pareigūnų reakcijos per rezonansą sukėlusius įvykius.

Kaip rašė „Vakaro žinios", balandžio 19-ąją, po pusiaudienio, sostinės Architektų gatvėje vyras bute rado savo giminaičio ir merginos kūnus. Pirminiais duomenimis, 21 metų jaunuolio venos perpjautos, o 19-metė gulėjo kraujo klane. Viena iš versijų - vaikinas galimai nužudė merginą, o paskui pats atsisveikino su gyvenimu. Pareigūnai atlieka tyrimą dėl nužudymo.

Kitą dieną paviešinta žinia, kad policininkus į šį butą dėl galimai vykstančio smurto ne kartą kvietė žuvusiųjų kaimynė. Triukšmą ir klyksmą girdėdavusi moteris žiniasklaidai tvirtino, kad nelaimės esą buvo galima išvengti, jei pareigūnų veiksmai būtų buvę kitokie.

Durų nelaužė

Minėtos vilnietės skambučio Bendrasis pagalbos centras (BPC) sulaukė tragedijos išvakarėse - balandžio 18 d. artėjant 20 val. Pranešėja nurodė, kad kaimynę muša vyras, galimai yra mažamečių vaikų, girdisi pagalbos šauksmai. „Vakaro žinioms" BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė patvirtino, kad moteris nuėjo prie kaimynų durų ir įjungė telefono garsiakalbį: „Nelabai aiškiai, bet girdėjosi šauksmas, klyksmas." Atsižvelgdama į aplinkybes operatorė įvykį priskyrė smurto artimoje aplinkoje atvejui.

Kaip „Vakaro žinioms" komentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas MATONIS, pareigūnai į įvykio vietą atvyko per 8 minutes.

„Ten jie buvo apie 30 minučių, per tą laiką bandė įsitikinti, ar bute yra kažkas, kam reikalinga pagalba. Pareigūnai imitavo išvykimą ir atvykimą, ugniagesių iškvietimą laužti duris, bendravo su pareiškėja, tačiau durų niekas neatidarė, o patruliams nepakako duomenų, kad bute yra žmonių, kuriems gresia pavojus ir dėl to galima būtų laužti duris."

BPC pabrėžia, kad vertindami pranešimo informaciją, policininkai taip pat turi galimybę perklausyti skambučių garso įrašus.

Tikslina aplinkybes

Kaip žinoma, minėta kaimynė, išgirdusi iš buto sklindančius šauksmus, policininkus kvietė ir vasario 27 d. Tačiau ir tą kartą pabeldus pareigūnams už durų buvo tyla. Policijos atstovas sakė, kad jie susisiekė su šiais asmenimis, bet informacija dėl galimo smurto nepasitvirtino.

Šiuo metu vyksta įvykio aplinkybių tikslinimo procedūra. Po jos bus sprendžiama, ar pradėti tarnybinį patikrinimą.

R.Matonis plačiau nekomentavo keliamų klausimų dėl pareigūnų darbo kokybės ir problemų. Jis tik pastebėjo, kad reagavimas į smurtą yra vienas iš policijos veiklos prioritetų.

Pareigūnai yra pervargę

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma KATINIENĖ „Vakaro žinioms" sakė, kad be tarnybinio patikrinimo duomenų nenorėtų svarstyti, ar šiuo atveju pareigūnai galėjo pasielgti aplaidžiai.

Tačiau ji pabrėžė, kad sostinėje policininkai susiduria su tokiais dideliais krūviais, kad galbūt jiems kartais neužtenka laiko: „Susikaupia ir psichologinis, ir fizinis nuovargis. Ypač, jei į įvykį reaguojantys pareigūnai dirba viršvalandžius. Natūralu, kad žmonės yra pervargę. Tokioje situacijoje policininkui atlikti darbą taip, kaip numato teisės aktai, yra pakankamai sudėtinga."

Profsąjungos lyderė atkreipė dėmesį ir į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje - socialinis reiškinys, o policija kovoja tik su pasekmėmis. Kartu turėtų dirbti ir visuomeninės organizacijos. Be to, neretai po buitinių konfliktų nukentėjusieji atsisako rašyti pareiškimus, atleidžia smurtautojui.

„Sprendžiant, ar išlaužti duris, reikia labai pagrįstų faktų, nes paskui patys policijos pareigūnai dėl to gali būti tampomi", - pastebėjo R.Katinienė.

Rezultatai - po politikavimo

Pirmininkė siūlo neskubėti vertinti į įvykį atskubėjusių pareigūnų, o pažiūrėti į reformomis užsiimančius policijos vadovus, kurie turi susitvarkyti su didžiuliu policininkų stygiaus, darbuotojų psichologinėmis, mobingo, darbo užmokesčio problemomis.

Ji stebėjosi norais papildyti pareigūnų gretas žmonėmis, praėjusiais 6 savaičių įvadinius mokymus. Profsąjungos lyderė siūlo paklausti 10-15 metų dirbusių policininkų, kiek reikėjo įdėti darbo tam, kad įgytų reikiamas kompetencijas.

„Daugiau nueita politikavimo keliu, todėl ir turime tokius rezultatus. Policininkų nereikėtų mėtyti visokioms skylėms užkaišyti, ką susigalvoja vidaus reikalų ministrė. Labai aiškiai reikėtų pasakyti, ką jie turi daryti. Pareigūnai turi būti apsaugoti, kad neliktų kraštiniais", - mano R.Katinienė.

Panašu į sistemines problemas

„Vakaro žinios" pasidomėjo, kaip situaciją vertina buvęs generalinis komisaras ir vidaus reikalų ministras Saulius SKVERNELIS.

Seimo narys pabrėžė, kad tyrimą turi atlikti pati policija: „Girdime skirtingas versijas. Jeigu spręsti pagal tai, ką sako kaimynai, kad tai ne pirmas pagalbos prašymas, ir klyksmą BPC girdėjo pokalbio su pranešėja metu, tai pareigūnai galėjo reaguoti netinkamai. Jie į butą turėjo patekti - bet kuria forma laužti duris įstatymo numatytose ribose.

Ką tik stebėjome situaciją Kaune, kai žmonės neleido išvažiuoti patruliams, kurie turėjo sureaguoti į pedofilo galimą vaiko tvirkinimą. Tai panašu į sistemines problemas."

Pasak politiko, norint įvertinti galimą policijos aplaidumą, reikėtų matyti statistiką: „Bet jos, matyt, nesužinosime. Dabar geriau skelbiami procentai, kaip visuomenė pasitiki policija ir kaip esame tarp laimingiausių tautų."

Policiją „nureformavo"

Ekspremjero manymu, policiją žudo nepamatuotos reformos: „Kiekvienas atėjęs vadovas nori padaryti, kad reforma būtų dėl reformos. Policija dabar dėl įvairių priežasčių negali atlikti savo funkcijos. Trūksta žmonių, prasta organizacinė struktūra - nėra prevencinio darbo, nematome patruliuojančių pareigūnų, reagavimui stinga žmonių. Kaip gali kaltinti policininkus, kai jie vienu metu kviečiami į keliolika įvykių?"

Anot S.Skvernelio, reagavimo laikas - mažiau nei pusė darbo, nes dar reikia išspręsti ir problemą, o jei to nedarysi, problemos tampa sisteminės: „Šioje situacijoje man gaila eilinių patrulių, tyrėjų, nes, matyt, kai kurie vadovai daugiau politika užsižaidė."

Situaciją dėl policijos veiksmų reaguojant į pagarsėjusį smurto atvejį Vilniuje vertina buvęs Seimo narys advokatas Rimas ANDRIKIS:

„Tokie reiškiniai manęs nestebina, nes policijos pasyvumas tramdant buitinius konfliktus, šiaip sudėtingesnes situacijas bado akis. Tai - sisteminis blogas požiūris į savo pareigas žmonėms, savo funkcijų vykdymą. Tai netoleruotina. Jeigu buvo iškvietimas, jeigu žmonės girdėjo ne tik triukšmą, bet ir klyksmą, o policininkai paklauso už durų, jų niekas neatidaro, tylu. Tai apie ką toliau galime kalbėti? Apie ką?"

- Tai reikėjo laužti duris?

- Nereikia iškart dramatizuoti, kad reikėjo laužti. Kur priežastys ar aplinkybės, kurios liudija, kad tikrai nebūtų atidarę durų? Štai vagys turi visrakčius ir sugeba spynas atrakinti be didelių įsilaužimų, o policija nemoka. Tai čia ir kvalifikacijos klausimai.

- Žmonės pastebi, kad kai kuriais atvejais policija parodo didelį uolumą.

- Man prieš akis iškyla vaizdeliai, kai moterį sulaiko antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras". Ar galite įsivaizduoti, kad be šių pareigūnų negali jos sulaikyti? Ir tai vadinasi teisinė valstybė. Aš niekada tokioje negyvenau.

- Policijos darbo sisteminė problema gilėja?

- Kaip buvo, taip ir lieka... Pažiūrėkime į kontekstą. Staiga pradedame rūpintis, kad nėra pinigų policijai, prokurorams, teismams. Apie ką kalbame? Kodėl pirmajai valdžiai yra kiek nori pinigų? Kodėl vykdomoji valdžia varto milijardus ir nežino kur dėti? Pažiūrėkite, kiek „kovido" vakcinų išmeta. Už tuos pinigus buvo galima visą amuniciją nupirkti policijai. Kol pirmosios dvi valdžios negerbs trečiosios, tai prarajon eis visi teisėsaugos klausimai.

Man juoką kelia Vyriausybės pasakos apie tai, kad pareigūnams neturi pinigų. Tai gresia policijos laidot