Ar vaistai nuo koronaviruso pasieks Lietuvą?

Prieš kelias dienas redakcija sulaukė skaitytojo žinutės, kurioje buvo džiaugiamasi, kad esą rasta alternatyva vakcinacijai - vaistai, kuriais sėkmingai galima gydyti COVID-19 ligą. Todėl, pasak laiško autoriaus, nereikia skiepytis.

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje patvirtino informaciją dėl vaistų, tačiau dėl skiepų yra kitokia oficiali strategija.

„Svarbu pažymėti, kad su pandemija kovojame keliais frontais: ne tik pasitelkdami skiepus, skirtus apsaugoti žmones nuo viruso bei jo atmainų, bet ir terapinius vaistus, skirtus padėti gydyti COVID-19 sergančius pacientus.

Todėl skiepijimo strategija ir nuolatinės pastangos užtikrinti ES piliečių skiepijimą yra visiškai suderinamos su terapinių vaistų kūrimu. Mums reikia abiejų dalykų - skiepais užkirsti kelią ligoms ir kartu užtikrinti, kad galėtume nuo jų gydyti terapiniais vaistais.

ES terapinių vaistų nuo COVID-19 strategija davė pirmuosius rezultatus - birželio 29 d. paskelbta apie pirmus penkis terapinius vaistus, kuriuos netrukus būtų galima tiekti pacientų gydymui visoje ES. Taip pat reikia pasakyti, kad ES neturi kompetencijos paskelbti, jog vakcinų ar vaistų naudojimas yra privalomas. Tai tik valstybių narių kompetencija.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga EK narė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides) yra sakiusi: „Šiuo metu daugiau kaip 73 proc. suaugusių ES gyventojų yra visiškai paskiepyti, ir šis skaičius dar didės. Tačiau vakcinos negali būti mūsų vienintelis atsakas į COVID-19 grėsmę. Žmonės vis dar užsikrečia ir suserga. Turime toliau siekti užkirsti kelią ligai vakcinomis, tačiau kartu turime užtikrinti, kad ligą galėtume gydyti vaistais."

Laikas keisti ministerijos pavadinimą

Savo mintimis apie kovai su koronavirusu skirtus vaistinius preparatus pasidalino ir Kauno politikas Stanislovas Buškevičius. Jo teigimu, Jungtinės Amerikos Valstijos jau seniausiai turi sukūrusios tokius vaistus, tačiau Lietuvos jie vis dar nepasiekia.

„Paieškojus internete, nesunkiai galima rasti informacijos apie tai, kad monokloniniai antikūnai bamlanivimabas ir etesemivabas jau įrodė savo efektyvumą kovoje su liga. Jais buvo gydomas buvęs JAV vadovas Donaldas Trampas (Donald Trump). Dar metų pradžioje apie planus įsigyti šiuos, ES reguliatorių dar nepatvirtintus, vaistus paskelbė Vokietija. Kiek žinau, nemažą jų partiją iš Amerikos įsigijo Ukraina, - pasakojo S.Buškevičius.- Deja, man taip ir nepavyko sužinoti, ar šiuos vaistus planuoja pirkti Lietuva. Kreipiausi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), ir į Seimo narius, bet atsakymo taip ir nesulaukiau."

„Vakaro žinios" taip pat pateikė užklausą SAM ir netrukus sulaukė išsamaus ministro atstovės Neringos Mikėnaitės komentaro:

„SAM informuoja, kad vaistiniai preparatai gali būti tiekiami LR rinkai tik kai yra įregistruoti LR vaistinių preparatų registre, Sąjungos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše. Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, vardinį vaistinį preparatą galima skirti, jei nėra galimybių LR registruotais vaistiniais preparatais gydyti pacientą, diagnozuoti ligą ar jos išvengti ir gydymo juo naudos ir rizikos santykis yra reikšmingai palankesnis, negu LR rinkoje esamų vaistinių preparatų ir gydymo būdų.

Minėti „Eli Lilly" kompanijos monokloniniai antikūnai bamlanivimabas ir etesemivabas nėra įregistruoti aukščiau nurodytuose registruose, tačiau 2021 m. kovo 11 d. EVA Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (angl. CHMP) pradėjo tęstinę „Eli Lilly" kompanijos pateiktų duomenų peržiūrą apie antikūnų bamlanivimabo ir etesemivabo naudojimą COVID-19 ligai gydyti. Tęstinė peržiūra yra viena iš reguliavimo priemonių, kurią EVA naudoja, kad pagreitintų vaisto ar vakcinos vertinimą kritinės situacijos, kurioje atsidūrė visuomenės sveikata, atveju. Paprastai visi duomenys apie vaisto veiksmingumą, saugumą ir kokybę bei visi reikalingi dokumentai turi būti pateikti su oficialia paraiška registruoti vaistą ar vakciną. Tęstinės peržiūros atveju, kuri skirta būtent tokioms skubioms situacijoms, CHMP peržiūri ir vertina duomenis, tik jiems pasirodžius. Jei CHMP nusprendžia, kad duomenų yra pakankamai, įmonė gali pateikti oficialią paraišką registruoti vaistą ar vakciną.

2021 m. rugsėjo 21 d. Europos Komisija pasirašė bendrą pirkimo pagrindų sutartį su farmacijos kompanija „Eli Lilly" dėl gydymo monokloniniais antikūnais koronavirusu sergantiems pacientams tiekimo. Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis yra išreiškusi norą prisijungti prie bendro pirkimo."

Su komentaru supažindinus S.Buškevičių, politikas tiesiai šviesiai išrėžė, ką galvoja apie SAM ir jos vadovą Arūną Dulkį:

„Nesu nusistatęs prieš skiepus, tačiau visi puikiai žinome, kad skiepai 100 proc. garantijos nesuteikia. Kasdien pasirodo informacija apie mirusius paskiepytus asmenis. Galbūt minėti vaistai juos būtų išgelbėję? Galbūt jie padėtų dabar esantiems ligoninės? Bet mūsų SAM, kurios pavadinimą reikėtų keisti į „Mirties apsaugos ministeriją", dar tik „išreiškia norą prisijungti prie pirkimų". Tai kiek dar reikės laukti, kol tas jų noras taps realus ir mūsų šalies gyventojai pagaliau gaus reikiamą medicininę priežiūrą? Ir kas atsakys už tuos, kurie, mano įsitikinimu, dėl „mirties ministro" A.Dulkio kaltės ir nusikalstamo neveiklumo, iškeliavo anapilin? Manau, kad A.Dulkys tuojau pat turėtų būti atstatydintas ir priverstas atsakyti. Tiek už savo neveikimą, tiek už visas tas mirtis, kurių, tikėtina, buvo galima išvengti."

Pinigų upė

Vaistų gamintojas „Pfizer", kurio vakcinas dabar leidžiasi visas pasaulis, jau pradėjo profilaktinio preparato nuo koronaviruso bandymus. Teigiama, kad vaistą bus galima naudoti pajutus pirmuosius COVID-19 simptomus arba po kontakto su sergančiu asmeniu. Taigi į įmonės sąskaitą nepaliaujamai plauks milijardai eurų, dolerių, svarų, kronų, juanių, rublių....

Profesoriaus, hematologo Eduardo Vaitkaus komentaras:

„Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie SAM turi visus įgaliojimus patys ištirti ir nuspręsti dėl bet kokių vaistų registracijos ir naudojimo Lietuvoje. Tai atlikus Lietuvos žmonės galėtų gauti tinkamesnį gydymą. Tik jeigu nesiimama iniciatyvos to atlikti, kyla klausimas, kas yra svarbiau - politika, pinigai ar šalies gyventojų sveikata?..."