Įvairios akcijos, protestai ir mitingai tapo neatsiejama Lietuvos kasdienybės dalis. Į naują, prie Vyriausybės numatytą mitingą žmonės buvo kviečiami rinktis balandžio 6 d. Nors dėl jo organizavimo kilo tam tikrų klausimų, visgi aktyvūs piliečiai į akciją susirinko ir garsiai pasakė valdžiai, kad pavargo nuo jos draudimų, ribojimų ir nesibaigiančių patyčių.
Provokacija nepavyko
„Facebook" socialiniame tinkle „Viktorija Nikaite" pasivadinęs asmuo ar asmenų grupė kvietė žmones balandžio 6 d. 14 val. susirinkti Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje.
„Niekada nesibaigiantis uždarymas buvo pratęstas bent iki gegužės - visi toliau gyvename geto režimu. Nieko nedarant vėl pratęs iki birželio, paskui iki liepos ir t.t. Kas jau suprato, kad visa šita tragedija yra stipriai politizuotas ir žiniasklaidos išpūstas burbulas, neturintis daug bendro su viruso pavojingumu, ateikit išreikšti savo nuomonę!!! Reikalaujame viešo Šimonytės atsiprašymo už tūkstančiams sugadintus gyvenimus dėl karantino suvaržymų ir atšaukti režimą nedelsiant!!!" - ragino V.Nikaitė.
Merginai pasišovusi padėti tokių akcijų organizavime patirties turinti visuomenininkė Sandra Juknė liko nemaloniai nustebinta. „Vakaro žinioms" ji išsakė prielaidą, kad anketa ir asmuo galėjo būti netikri, nes su jais bendravusi ir žadėjusi susitikti „organizatorė" paskutinę akimirką dingo kaip į vandenį. Nepaisant to, matydami didelį žmonių susidomėjimą, visuomenininkai prieš užsitęsusius perteklinius ribojimus nukreiptą akciją surengė.
Susirinkome ne gąsdinti
Organizavimą perėmusi mokytoja Astra Genovaitė-Astrauskaitė akcijos pradžioje pakvietė prisistatyti ir žodį tartį paslaptingąją Viktoriją Nikaitę. Kai niekas nepasirodė, mokytoja išsakė prielaidą, kad taip nusprendė papokštauti ir kolegas pagąsdinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Vakaro žinioms" A.Genovaitė-Astrauskaitė patikslino, kad šį kartą buvo susirinkta ne gąsdinti, o garsiai ir aiškiai ištarti „Už".
„Už konstitucines žmogaus teises, už į mokyklas ir universitetus grįžtančius moksleivius, už laisvę judėti, bendrauti ir susitikti, - sakė ji. - Ir smagu, kad taip manančių ir tam pritariančių žmonių kaskart ateina vis daugiau. Kol aktyvių piliečių buvo mažai, valdžia galėjo apsimesti, kad mūsų negirdi. Po balandžio pirmosios „Tautos balso" akcijos jie mūsų ir mūsų reikalavimų ignoruoti nebegalės. Aišku, tikslas dar nepasiektas, tačiau akivaizdu, kad režimas ima trauktis, nes jie suprato, kad tauta kovos už save ir savo teises".
Kiek jie gali tyčiotis?
Į akciją su dviem vaikais atėjusi mama Laura atviravo, kad pavargo nuo nesibaigiančių valdančiųjų patyčių.
„Auginame tris pradinukus. Iki visų karantinų ribojome vaikams laiką prie kompiuterių, o dabar jie dėl nuotoliniu būdu vykstančių pamokų priversti prie jų praleisti po 8 valandas per dieną. Maža to, kad vaikai visiškai prarado motyvaciją mokytis, kyla ir kitų klausimų. Tarkim, ar kas nors įvertino, kokią žalą tokie „mokslai" daro vaikų sveikatai? Ar kas paskaičiavo, kaip tai atsilieps jų laikysenai, jų akims?" - retoriškai klausė trijų vaikų mama.
Pabrėžusi, kad jų šeima neneigia viruso ir nepasisako prieš skiepus, moteris aiškiai pareiškė, jog savo vaikų paversti bandomaisiais triušiais neleis.
„Mūsiškiai yra gavę visus patikrintus ir žinomus skiepus, tačiau esame kategoriškai prieš tai, kad su jais būtų bandomos visiškai naujos, neaišku kokias pasekmes ateityje galinčios sukelti, vakcinos. Tas pats pasakytina ir apie testavimą. Kam visa tai reikalinga, jeigu tokio amžiaus vaikai, jei ir suserga, tai ligą pakelia labai lengvai. Laikas suprasti, kad su šiuo virusu teks gyventi, todėl būtų labai įdomu sužinoti, kas iš tikro slypi už valdžios norų vis tiek visus privalomai skiepyti ir testuoti", - garsiai svarstė Laura.
Taip pat ji prasitarė, kad labai norėtų pažvelgti į akis premjerei Ingridai Šimonytei.
„Ji vis bandė apeliuoti į tai, kad turime galvoti ne tik apie save, bet ir apie nuo koronaviruso mirštančius pažįstamus. Tarp mūsų pažįstamų tokių nėra, tačiau visą gyvenimą niekuo nesirgusi mano mama mirė iš ilgesio. Moteris niekaip nesuprato, kodėl nei per Šv. Kalėdas, nei per Velykas, būdama sveika, negalėjo susitikti su šeima, negalėjo pamatyti anūkų ir tai ją pribaigė. Įdomu, ką apie tai pasakytų „mūsų labui" visus uždariusi premjerė?" - nusivylimo neslėpė Laura.
Laikas pakilti nuo sofų
Su vaiku į akciją atėjusi mama Slava sakė supratusi, jog atėjo metas veikti.
„Jeigu visi tik gulės ant sofų ir rašinės socialiniuose tinkluose, situacija nepasikeis. Padėtis šiandien tokia, kad daugiau delsti nebegalima. Jeigu ši, vis sunkiau suvokiamus sprendimus priiminėjant valdžia, nebus sustabdyta mūsų perspektyvos nebus džiugios", - prognozavo jauna mama.
Ji neslėpė, jog abejoja, kad valdantieji įsiklausys į jiems antradienį išsakytus priekaištus, tačiau džiaugėsi, jog tauta pabudo iš „žiemos miego".
„Auginu du vaikus, tai vienai protestuoti būtų sunku. Kita vertus, matant, kaip žmonės pradėjo vienytis, viltis atgijo. Esu čia, nes tikiu tuo, ką darau ir jaučiu, kaip mes, susirinkusieji, užvedame ir papildome vienas kitą, jaučiu, kaip atsigauna siela. Esu čia, nes man rūpi mano vaikų ateitis. Noriu, kad jie užaugę būtų laisvi žmonės, o ne mus siekiančios užvaldyti sistemos vergai", - apibendrino Slava.