Talentu galima gimti, o štai lyderiu - tikriausiai ne, nes tokia gyvenimo sėkmė duota ne kiekvienam ir, žinoma, ne visada nuo tavo paties norų priklauso. O štai jau penkerius metus gyvuojančios Lyderystės akademijos iniciatorei Vilniaus privačios gimnazijos direktorei Tatjanai Liubertienei atrodo, kad tam tereikia žinių, atkaklumo, na, ir dar jaunimo įsitvirtinimo visuomenėje svarbą suprantančių žmonių bei organizacijų.
Šios gražios idėjos pradininkė T.Liubertienė tvirtina, kad Lyderystės akademijoje atvertos durys visiems moksleiviams, norintiems siekti paties geriausio - aukštos kvalifikacijos, žinių, kurių reikia vienos ar kitos srities aukšto rango specialistams ir vadovams. Į šį socialinį projektą, kuris jau sėkmingai gyvuoja penkerius metus, įsitraukė net 22 Lietuvos, daugiausia Vilniaus, vidurinės mokyklos ir gimnazijos. Pirmadienį Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lyderystės akademijos mokslo metų pabaigtuvės.
Vien gerų norų nepakanka
Prisiminusi sumanymo pradžių pradžią, T.Liubertienė sakė: „Mes norėjome, kad būtų labai aiški politika, kad nepriklausomos valstybės ateities žmogus būtų išsilavinęs, aktyvus, tikras savo šalies patriotas, o tam jaunimui būtinos teorinės, juo labiau praktinės žinios. Mokslo šaltiniai Lietuvoje yra labai geri, tik reikia kiek geresnių sąlygų ir daugiau dėmesio jaunimui, kad tie šaltiniai ir jaunimo entuziazmas neišsektų“. Pasak jos, mūsų šalies jaunimas yra gana darbštus ir kūrybingas. Jiems noro būti lyderiais nestinga. Tik tiems vaikinams ir merginoms reikia padėti siekti savo tikslų.
„Labai svarbu, kad jaunas žmogus būtų skatinamas, o netaptų našta sau ir valstybei“, - Lyderystės akademijos mokslo metų pabaigtuvių iškilmėse kalbėjo iniciatorė. Ji pasidžiaugė, kad prie jų iniciatyvos aktyviai prisidėjo visas būrys projekto partnerių, kurie suvokė, kaip svarbu suartinti mokyklą su universitetais. Lyderystės akademijos šiandieniniai partneriai - Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, šios aukštosios mokyklos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Teisės fakultetas, taip pat pirmą kartą prisijungusi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Šių aukštųjų mokyklų auditorijose organizuojmi užsiėmimai, vedami kvalifikuotų dėstytojų, skatinamas moksleivių domėjimąsis aukštuoju mokslu čia, Lietuvoje, supažindina su jo naujovėmis, pranašumais, galimybėmis. O sudominti ir taip šiame informatikos amžiuje daug žinių turintį jaunimą kokiais nors išskirtiniais dalykais nėra lengva užduotis, bet 52 įvairių sričių dėstytojai tai sugebėjo padaryti. Jie suvokė pagrindinius projekto tikslus: ugdyti atsakingus, aktyvius, patriotiškus ateities Lietuvos lyderius, suteikti jiems vertingų teorinių, o dar svarbiau - praktinių žinių, skatinti moksleivių norą bendrauti, domėtis ateities studijų galimybėmis.
Projekto partneriai nuolat atnaujina paskaitų programą, kurios metu jaunimas gauna ne tik daug teorinių žinių apie derybas, rinkodarą, finansus, teisę, istorinį patriotinį ugdymą, psichologiją, iškalbos meną, žymiausių karo lyderių veiklos analizę, rodo pavyzdį, bet ir gauna etikos pamokų.
Svarbiausia atrasti save čia
Išleistuvėse dalyvavusio Lietuvos švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus „Respublika“ pasiteiravo, ar tas gražus būrys jaunųjų lyderių nenuleis sparnų, kai jų entuziazmas ir įgytos žinios atsimuš į chroniško nedarbo ar verslo neskatinančius barjerus.
„Kad žmogus taptų lyderiu, vien tik žinių nepakanka. Reikia turėti ir kai kurių asmeninių charakterio savybių, kurios paskui save patraukia dalį ar net visą visuomenę, ar bent jau būrį bendraminčių, - įsitikinęs R.Vaitkus. - Savaime suprantama, kad lyderio bruožų ugdymas yra labai svarbus. Nesvarbu, ar tai bus mokslininkas, ar menininkas, ar politikas, ar administratorius, ar verslininkas. Kiekvienoje veikloje šie išsiugdomi bruožai labai padeda. Esu įsitikinęs, kad šis ir kiti panašūs socialiniai projektai padeda būsimiems lyderio bruožų turintiems jauniems žmonėms įgyti aukštos kompetencijos bei praktikos. Tikiu, kad ir kitos aukštosios mokyklos aktyviau įsitrauks į panašius projektus, nes mums, kad ir kaip ten būtų, labai svarbu savi, o ne kokie nors svetimi lyderiai“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat pasidžiaugė, kad ta graži būsimųjų lyderių dalis taps labiau motyvuotais studentais, nes žino, ko siekia. „Lyderiai turi ne tik mokėti įtikinamai kalbėti, bet ir padaryti“, - sakė teisininkas. Jam pritarė ir Tarptautinės verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Diana Ilevičienė.
Patys jaunieji absolventai, kuriems buvo įteikti diplomai ir specialios kepuraitės, ypač džiaugėsi praktiniais užsiėmimais, užsimezgusia tarpusavio draugyste, o svarbiausia dalis jų jau pasirinko aukštąją mokyklą, kurioje norėtų studijuoti. Stipendijas mokytis Vilniaus privačioje gimnazijoje pelnė Rolanda Girdžiūtė, Aistė Uždavinytė, o dalinę stipendiją - Benas Gudeliauskas.
Lyderystės akademijos statistika
Per penkerius metus išleisti net 275 absolventai, kurie gali didžiuotis savo žiniomis, laimėjimais ir, be abejo, diplomu.
Absolventai gavo 4 stipendijas mokytis Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, 9 absolventams buvo suteiktos stipendijos mokytis 10-12 klasėse Vilniaus privačioje gimnazijoje, Vasaros lyderių stovyklos absolventas Karolis Gruodis (Carol Gruodis) gavo stipendiją mokytis Japonijoje.
Šiųmetinėje mokykloje dalyvaujančios mokyklos ir gimnazijos: Vilniaus privati gimnazija, Gabijos, Užupio, Jėzuitų, Šv.Kristoforo, Karoliniškių, J.Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo, Senvagės, M.Biržiškos, Šiaulių S.Daukanto ir kt. gimnazijos, Vilniaus licėjus, Jeruzalės, A.Kulviečio, Trakų Vokės, Rūdiškių, Žiežmarių ir kitos vidurinės mokyklos.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"
