Ar gali kunigas atsisakyti krikštyti vaiką?

Štai socialinėje erdvėje neseniai moteris dalijosi nuoskaudomis, esą kunigas atsisakęs krikštyti nesusituokusių tėvų vaiką. Nuvykus į kitą miesto bažnyčią, problemų nebuvo - kunigas pasakęs, jog „krikštas yra jo pareiga“. Prie diskusijos prisijungusios moterys taip pat pasakojo girdėjusios, neva krikšto tėvai būtinai turi būti bažnytinėje santuokoje (nebūtinai tarpusavyje). Apie krikšto esmę, tėvų ir krikštatėvių pareigas į mūsų klausimus atsako Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA.

- Ar šiandieniniai tėvai teisingai supranta krikšto esmę? Ar daugėja norinčių krikštyti vaiką?

- Ruošiantis krikštyti kūdikį, vaiką, svarbu jo tėvams, krikštatėviams geriau perprasti kas yra krikštas, kodėl krikšto bažnyčioje yra prašoma. Krikšto prasmę nusakyti nepakanka kelių žodžių. Paminėsiu bent keletą svarbesnių dalykų. Kaip pristato Katalikų bažnyčios katekizmas: „...krikštas yra nuplovimas, kuris nuvalo, pašventina ir nuteisina“. Visada kalbant apie Krikšto sakramentą primenama, jog jis panaikina, nuplauna gimtąją nuodėmę. Taip pat pakrikštytasis per Kristų tampa Dangaus karalystės galimu paveldėtoju. Dažnai tai įvardijame kaip tapimą Dievo vaiku.

Krikštas teikiamas vieną kartą ir galioja visą gyvenimą. Jis nekartojamas, nebent būtų rimta ir pagrįsta abejonė, ar asmuo tikrai pakrikštytas. Tik po krikšto galima priimti kitus sakramentus.

Krikštų skaičius Lietuvoje kasmet panašus, nors šalyje mažėjant gyventojų, tuo pačiu ir vaikų, šis skaičius turi nedidelę mažėjimo tendenciją. Didesniuose miestuose kai kuriose parapijose gali būti pastebimas ir nežymus augimas. Bažnyčia kviečia ilgai nelaukti, krikštui ruoštis iš karto gimus kūdikiui. Šeimose dažnai norima gražios krikšto šventės, giminių, artimųjų susibūrimo, laukiama, kol kūdikis sustiprės, tad neskubama. Be abejo, švęsti kūdikio atėjimą į šeimą ir drauge jį džiugiai priimti kaip krikščionį labai graži ir palaikytina tradicija.

- Ar gali kunigas atsisakyti krikštyti vaiką, jei tėvai nesusituokę bažnyčioje?

- Gali būti krikštijami visi kūdikiai, neatsižvelgiant į tai, ar kūdikio tėvai yra susituokę bažnyčioje, ar tik civiliškai. Tai galioja ir tais atvejais, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų ar globėjai. Taip pat verta pastebėti, jog kunigas gali ir netgi turėtų, kreipiantis dėl krikšto, paraginti drauge spręsti ir tėvų santuokos klausimą, jei jie nepriėmę šio sakramento. Šį kvietimą reikėtų priimti geranoriškai, kaip pagalbą. Jei tam pasiryžtama, reikalingas tam tikras pasirengimo laikas. Tokiu atveju nereikėtų galvoti, jog nesutinkama vaiko pakrikštyti.

- Jei vienas iš tėvų - ne katalikas?

- Jei taip yra, reikia bent vieno iš tėvų sutikimo. Savaime suprantama, kad šeimoje pirmiausia turi būti pačių tėvų tarpusavyje aptartos būsimo krikšto aktualijos.

- Ar privalo būti susituokę bažnyčioje krikšto tėvai?

- Bažnytinė teisė visoje Katalikų bažnyčioje aiškiai nustato, kas gali būti krikšto tėvais. Tai - asmuo sulaukęs 16 metų amžiaus, katalikas, priėmęs Eucharistijos (Pirmoji Komunija) ir Sutvirtinimo sakramentus, taip pat gyvenantis pagal tikėjimą bei prisiimantis krikštatėvio pareigą. Gyvenantis pagal tikėjimą reiškia ir sakramentinę praktiką, taip pat jei gyvena santuokoje - priėmęs Santuokos sakramentą.

- Paprastai stengiamasi surasti du krikšto tėvus. O gal užtenka vieno?

- Taip, užtenka. Bet tradicija turėti abu krikštatėvius gera ir palaikytina.

- Jei vaikas jau turi šventą vardą, ar bereikia jam suteikti dar vieną?

- Bažnyčioje yra sena tradicija suteikiant krikšto vardą, tuo pačiu parinkti ir dangišką globėją. Jei nežinoma, kurie vardai yra šventųjų, geriau prieš krikštą pasiteirauti kunigo ar katecheto. Jeigu tėvų parinktas vardas krikščioniškas, kito nereikia, bet norint galima pasirinkti. Jei tėvai kūdikiui pirmiausia suteikia tautinę tapatybę atspindintį vardą, kaip, pavyzdžiui, Birutė, Vytautas, Kęstutis ar panašiai, krikštui parenkamas dar vienas, bažnyčioje šventaisiais laikomų asmenų vardas, pavyzdžiui, apaštalų Luko, Jono, Pauliaus ar šventųjų, kaip antai, Ritos, Brigitos, Teresės. Jis ne tik atspindi krikščionišką tapatybę. Šiuo vardu krikštijant atitinkamas šventasis ar šventoji prašomi būti pakrikštytųjų globėjais visoje krikščioniško gyvenimo kelionėje.