Kelerius pastaruosius metus pradėdavome piktindamiesi, kad socialiniai darbuotojai laiku neapgina skriaudžiamų vaikų. O šiuos metus pradėjome piktindamiesi, jog gamtosaugininkai neapgina Lietuvos gamtos. Vienas vamzdis leido teršalus į Kuršių marias. Kitas vamzdis leido plastiko dalelėmis užterštą vandenį į Neries upę. Abu taršos atvejus pirmieji pamatė eiliniai gyventojai, ne aplinkosaugininkai. Kodėl jie ilgus metus nemato kankinamos gamtos?
Tai, jog „Grigeo Klaipėda“ galimai teršia gamtą, pirmieji prabilo ne gamtosaugininkai, ne prokurorai, bet eiliniai klaipėdiečiai. Neapsikentę skleidžiamo dvoko. Neries intako taršą pastebėjo taip pat ne gamtosaugininkai, bet principingas žvejys. Teršalus upėje žvejys pastebėjo pernai, gruodžio 27 d. Apie tai pranešta Vilniaus miesto savivaldybei. Ir tik po trijų savaičių, kai Neryje pastebėti teršalai, aplinkos apsaugos laborantai paėmė upės vandens mėginius.
Viskas susiveda į pinigus
Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, vilnietis Laurynas Okockis, paklaustas, kodėl gamtosaugininkai taip vangiai reaguoja į piliečių pranešimus apie teršalus upėse, apie įtartinus kvapus ar vamzdžius, atsakė taip:
„O jūs pasigilinkite į aplinkosaugos mūsų valstybėje situaciją. Taip blogai, kaip dabar dar nebuvo po Nepriklausomybės paskelbimo. Pernai aplinkos apsaugos darbo užmokesčio biudžetas padidintas, bet tai vis vien labai apleistas sektorius. Aplinkos ministerija - tik formali institucija, priimanti formalius sprendimus, kuriuos jai paveda Vyriausybė.
Krūva reorganizacijų, po kurių Aplinkos apsaugos departamentas buvo ne sustiprintas, bet susilpnintas. 2019 metais vienam etatinių gamtos apsaugos pareigūnų ekipažui per mėnesį išlaikyti skirta tik 90 Eur. Už tuos pinigus per mėnesį reikia ir kuro į automobilį įsipilti ir, jei reikia, remontuoti. Aš savo asmeniniam automobiliui per mėnesį išleidžiu apie 200 Eur, o jei sugenda - dar daugiau. Nors kasdien juo nevažinėju. O jie, etatiniai gamtosaugininkai, turi visą mėnesį ir patruliuoti, ir kurą pilti, ir padangas keisti, jeigu reikia.
Gamtosaugininkų darbo užmokestis irgi yra vienas mažiausių Lietuvoje, kaip ir ugniagesių gelbėtojų. Pernai kažkiek pridėjo, bet pradedantis gamtos apsaugos specialistas gauna 550 Eur į rankas. Kaimo vietovėse gal ir galima rasti specialistą, dirbantį už tokį atlyginimą, bet kaip pritraukti Vilniuje? Vilniaus Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos skyriuje trejus metus iš eilės trūko apie 4 darbuotojų. Vilniaus regione dirbo tik 7 gyvosios gamtos inspektoriai. Įsivaizduokite, jei Vilniaus regione liktų tik 7 policininkai. Padaugėtų nusikaltimų ar sumažėtų? Jei nėra papildomų reidų, gamtosaugininkas dirba nuo 8 val. iki 17 val. Brakonieriai tai puikiai žino ir pradeda savo juodus darbus nuo 18 val. bei per visą naktį.“
Sumažėjo perpus
Bet etatiniams gamtosaugininkams padeda visuomenininkai? Juk jie gali pilietiškai prigriebti pažeidėjus ir po darbo valandų?
L.Okockis entuziazmą iškart atšaldė:
„Iki 2016 m. mes, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, galėjome patys organizuoti reidus. Tik turėdavome pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, kur ir kada budėsime. Pvz., prie Neries tikrinsime žvejus. Po 2016 m. reformos mūsų teisės sumažintos. Neetatiniai jau negali vieni patruliuoti. Tik su etatiniu darbuotoju. Valstybei nereikia socialiai atsakingų piliečių, kurie patys siūlosi padėti saugoti gamtą! Aplinkos ministro Valentino Mazuronio ir viceministro Lino Jonausko laikais neetatiniai turėjo daugiau teisių, o prie aplinkos ministro Kęstučio Trečioko dalis teisių panaikinta. Prie V.Mazuronio Lietuvoje buvo apie 700 neetatinių gamtosaugininkų, o dabar liko tik apie 300. O galėjo būti didžiulė pilietinė jėga, sauganti gamtą.“
Pažeidimą mato, padaryti nieko negali
Gal baiminamasi, jog neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai, jei turės daugiau teisių, ims bausti pažeidėjus ir pinigus dėtis į savo asmenines kišenes. Ar atiminės sužvejotas žuvis, žvejybos įrangą ir pasiliks sau?
„Taip, gali būti sukčiavimo, - sutiko L.Okockis, - bet tam yra įvairūs užkardymo įrankiai. Galima kaip policijoje ar pasienyje imuniteto valdybą praplėsti. Jei nuteistų vieną ar du sukčius, kiti nedrįstų sukčiaut.. Bet nenormalu, kai neetatinis inspektorius gali pažeidimą tik stebėti, nufilmuoti ir telefonu apie pažeidimą pranešti. Sulaikyti pažeidėjo negali. Matai - žudo gyvūną, matai - upė srutomis teršiama, bet gali tik telefonu pranešti atitinkamoms tarnyboms. Kol etatiniai gamtosaugininkai ar policija atvažiuos, gal žmogus jau bus pasišalinęs.
Ar neetatiniai skatinami? Taip, mano draugas, per metus išaiškinęs tris stambius brakonierius, gavo 90 Eur premiją. Nedideli pinigai, bet žmogus džiaugiasi, kad žiūronus nusipirks.“
Visi vienodai kalti
Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ aplinkosaugos darnaus vystymo politikos specialistė Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė sakė, kad nevyriausybinės organizacijos neturi galių įeiti į įmones. Juolab kai jų vamzdžiai slepiami po vandeniu:
„Čia įmonių etikos ir piliečių sąmoningumo klausimas. Pvz., išsiplaunu galvą ežere, o paskui piktinuosi, kodėl negaliu ir savo mašinos paežerėje nuplauti. Modelis išlieka tas pats. Įmonė teršia marias, o patys įmonės darbuotojai tose mariose maudosi. Nekaltinčiau dėl to valstybės, nes kokie žmonės, tokia ir jų valstybė. Mes ieškome kuo pigiau nusipirkti, o aplinkosauga kainuoja. Tai visuomenės sąmoningumo indikatorius. Kai tarša pasieks tokį laipsnį, kad jau negalėsime jos nepastebėti, tada ir susivoksime.
Aplinkosaugoje yra 3 principai. Prevencijos, atsargumo ir „teršėjas moka“ principas. Gamtinis kapitalas valstybei yra esminis. Toks pats svarbus kaip ir ekonomika. Bet iš gamtos sektoriaus atimami pinigai, mažinamos subsidijos. Ne tik valstybės viešojo administravimo aparatas, mes visi vienodai kalti prieš gamtą, kai perkame blizgius niekučius, pagamintus Kinijoje. Nors jų gamyba daro žalą aplinkai ir išnaudojami darbininkai. Gamtosauga yra susijusi su asmenine žmogaus etika.
Bus daug dar tų vamzdžių identifikuota, nors verslas kalbės, kaip myli žemę, dalyvaus švarinimo akcijose. Įmonės, kurios kotiruojamos biržose, privalėtų teikti metines ataskaitas, kaip rūpinasi gamta. Bet visi pasimuškime ranka į krūtinę ir pripažinkime, kad irgi prisidedame prie gamtos taršos.“
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Andriaus MAZURONIO komentaras:
Dabar aplinkos apsaugos inspektoriai teisinasi, kad neturėjo kažkokių įgaliojimų. Nors aš manau, kad neturėjo noro dirbti. Įstatymų paketas, kurį Seimas priims, suteiks daugiau galimybių, bet jei žmogus nenorės dirbti, gali prirašyti tų įgaliojimų kiek nori. Gamtosaugininkai demonstratyviai atsibudo, nes pajuto, kad visuomenė darosi teršėjams netolerantiška. Labai tikiuosi, kad atsibudimas bus ilgalaikis, bet iš karčios patirties manau, kad tai tik bandymas nuraminti visuomenę.
Vilniaus centre, prie „Forumo“, kai bėgioju Neries pakrante, tokia smarvė sklinda, kad negali kvėpuoti. Tai tęsiasi 2 metus ir niekas nesiima veiksmų. Mane įkvepia Gitano Nausėdos kalba Davose, kad Lietuva gali tapti žaliųjų technologijų lydere, bet pernai nuo aplinkosaugos buvo nurėžta apie 17 mln. Eur vaiko pinigams. Nors dabartinė žala gamtai turės pasekmių ir mūsų vaikams.