Rolando Pakso ir legendinės „Bellancos" skrydis prasideda!

- Kai kuriems žmonėms jūsų ketinimai kelia klausimą, kam to reikia mūsų dienomis, kai pasiekti kitą Atlanto krantą galima patogiai, keleiviniu lėktuvu, gurkšnojant mėgstamus gėrimus ir žiūrint prieš akis bėgančius kino kadrus. Jie svarsto, kad, galbūt pakartodamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį, turite tikslą užbaigti jį laimingai?

- Jūsų klausime matau kelias logines klaidas. Apie pakartojimą negali būti nė kalbos: juk neatkartosi nei istorinės aplinkos, nei tuometės situacijos, nei lakūnų savijautos, nei iki paskutinės detalės jų lėktuvo. Nepakartosi ir lakūnų kreipimosi į tautiečius Amerikoje, atskleidžiančio jų kilnias intencijas. Su šiuo lakūnų tekstu, patvirtintu autentiškais jų parašais, gautu iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko, supažindinsime ir Tauragės šventės dalyvius. Tad negalėdamas pakartoti jų žygio, gali tiktai bandyti jį deramai pratęsti.

Mano supratimu, nors Darius skrydį laikė svarbiausiu gyvenimo įvykiu, tačiau puoselėjo mintis ir apie tolesnius planus, kaip pasiekęs Kauną su tuo pačiu lėktuvu skris aplink pasaulį, telks lietuvių bendruomenes, parašys knygą, dalinsis patirtimi su Lietuvos kariūnais.

Kai svarstau, kokiems mūsų veiksmams Darius ir Girėnas pritartų ir net laimintų juos, sumetu, kad tai galėtų būti ne tik jų šviesaus atminimo puoselėjimas, bet ir jų pradėtų darbų tąsa.

Na, o tiems žmonėms, kurie sako: na, kas čia tokio, aš skridau komerciniu lėktuvu, ten ir atgal, stiuardesė atnešė išgert ir aš žiūrėjau pro sparną, noriu pakartoti: nuo 1933 metų, kai skrido Darius ir Girėnas, Atlantas nė per metrą nėra susitraukęs, jis yra toks pat, ir lėktuvas yra istorinis, be patogumų. Tad aš ir noriu akcentuoti būtent legendinio skrydžio pratęsimą. Jis gali turėt pačias įvairiausias formas, pavyzdžiui, besiruošiant skrydžiui per Atlantą su tuo lėktuvu galima apskristi aplink pasaulį ir dalyvauti susitikimuose su lietuvių bendruomenėmis. Tame, manau, esant ir dalelę žmogaus savasties ir tautiškumo, nes tiktai gerbdami savo praeitį, savo kultūrą, esame stiprūs ir nebūsim pasmerkti išnykti.

- Smalsu žinoti, kaip radosi šita jūsų svajonė?

- Neatsimenu, kuri buvo pirma svajonė, perimta iš knygų apie didvyriškus dangaus ir žemės, jūrų užkariautojus bei atradėjus, bet tiesa, kad nuo jaunų dienų svaigstu aviacija. Nežinia, kiek pasąmonėje esti užkoduota ateities vizijų, kurios ima ir pasireiškia bet kuriuo metu, net tau nesitikint.

Mintis skristi Dariaus ir Girėno keliu užgimė nekaltai, man sužinojus apie Amerikos lietuvį Julių Saką. Surinkęs „Bellanca", jis ketino atplukdyt ją į Lenkiją ir iš Soldino pasiekti Kauną, kitaip tariant, užbaigti tragiškai nutrūkusį lakūnų skrydį. Tai išgirdęs iškart sureagavau: kodėl tik iš Soldino, - jei skrist, tai skrist.

O prieš trejus metus ledai pajudėjo. Susiradome pasaulyje tik du „Bellanca" atitikmenis, vienu jų JAV net paskraidėme, tačiau įtikinti parduoti mums jo šeimininkų nepavyko. Geriau sekėsi Kanadoje. Gal dėl to, kad savininkas suprato, kaip Lietuvai labai jo reikia, gal dėl to, kad arti poliarinio rato lėktuvas kildavo padangėn tiktai vieną sezoną, vasarą. Įveikus transportavimo problemas, pernai rudenį jis išardytas dalimis jau atsirado Pociūnų aviacijos gamykloje. Jį surinko „Termiko" bendrovė.

- Ir dabar jis atima daug jūsų laiko?

- Kažkada vaikštant su žmona po Antakalnio pušyną ir šnekai neišvengiamai užėjus apie „Bellanca", jinai pasakė, neva ji man tapusi brangesnė nei žmona. Leidau sau pajuokauti: nepergyvenk, tariau, bet kokiu atveju, tu dvigubai jaunesnė. Kaip žinote, lėktuvas pagamintas 1929 metais.

- Šių metų kovo 20-ąją pirmą kartą išbandėte šį orlaivį Pociūnų aerodrome. Praėjusiame šimtmetyje po pirmo bandymo Darius savo dienoraštyje parašė: „Nosė per sunki." Kokius trūkumus pastebėjot jūs?

- Po pirmo skridimo nuvykome atgal į gamyklą ir tvarkėme pastebėtus defektus. Paskui atskraidinau jį į sostinę, kur žymus sklandytojas, visų rankų meistras Algis Šiožinys jau buvo sukonstravęs prietaisą, kuriuo su gerve kilsteli lėktuvą ant tokio vežimėlio ir šonu įtempi į angarą, - „Bellanca" sparnai per platūs, kad įvažiuotum tiesiai. Europoje nėra nieko panašaus. Už tai jam pažadėjau pirmą skrydį sostinės padangėje. Tad Algis buvo pirmas žmogus, skridęs virš Vilniaus legendiniu lėktuvu.

Šią savaitę surinkę elektronikų komandą, tikimės galutinai išspręsti radijo prietaisų veikimo trūkumus.

- Turbūt lėktuvą dar teks nemažai tobulinti?

- Dar daug ką reikėtų patvarkyti, nes norėčiau kilti Lietuvon ne iš Niujorko, bet iš Čikagos, kur Dariaus ir Girėno lėktuvas ir buvo pavadintas „Lituanica" vardu ir pakrikštytas, - kelionė pailgėtų 1000 kilometrų.

Be to, reikia žinot, kad šitas serijinis lėktuvas su savo degalais ir tepalais tegali nuskristi 1000 km, o mums reikia, kad jis nulėktų aštuonis kartus toliau.

Reikia įsivaizduot, kiek reikia sukonstruoti papildomų bakų kurui, kaip sutvirtinti dalis, kurios turės pakelti papildomą svorį, ir būt įsitikinusiam, kad jį atlaikys ir ratai, ir spyriai, ir sparnai, kad jis pagaliau atplyš nuo žemės. Tai didžiulis darbas, didžiulis kelias, bet jis priklauso einantiems.

- Sakyčiau, drąsiems.

- Manau, kad tie, kurie sako esantys drąsūs, tokie nėra.

- Negi kaip kiti, nepavadintumėt drąsiu užsienio reikalų ministro poelgio, iškeliant Taivano atstovybės iškabą?..

- Čia mes kalbame apie drąsos perteklių ar proto trūkumą? Kiekvieną sprendimą bent aš vertinu pagal tai, ar jis naudingas Lietuvai, ar nenaudingas. Nesigilinant į asmenis, šis sprendimas Lietuvai buvo ir yra nenaudingas. Vadinasi, tai ne drąsa, o proto trūkumas. Arba kenksmingi valstybei interesai.

- Spėju, dangus jus gelbėjo ir gelbsti nuo panašių interesų purvo?

- Nuo to purvo nepabėgsi nei danguj, nei žemėj, - jei savyje nesugebi pabėgt nuo jų, bėk kur nori, jie seks pavymui.

Aišku, danguje, kur galioja peties jausmas, švaros daugiau, tad galima sakyti, dangus iš tikrųjų padeda. Grupinio akrobatinio skrydžio metu, kai neriam mažam aukštyje glausta rikiuote, sparnas prie sparno, variklis artėja maksimumo link, šis momentas prilygsta „Devintajai simfonijai" ir kai ją sugroji, va, tada patiri tam tikrą satisfakciją.

Lygiai toks pat įspūdis ir dėl „Bellanca": man yra tekę skristi bent 30-40 tipų lėktuvais, bet kai atsisėdi į šitą orlaivį, emocijos ima kunkuliuoti. Šis lėktuvas yra daugiau negu lėktuvas. Jis yra mūsų istorija.

- Įsivaizduojate, kiek lėktuvo parengimas žygiui gali kainuoti?

- Matyt, apie milijoną eurų.

- Darius ir Girėnas, prieš traukdami į pavojingą žygį, buvo surengę daugybę pasirodymų, dalyvavo įvairiuose renginiuose, turėdami tikslą surinkti trūkstamų lėktuvo įrangai ir kelionei lėšų. Jūs irgi apie tai pagalvojote?

- Man tai antras etapas, kurį aš bandau įgyvendinti po lėktuvo įsigijimo - supažindinti Lietuvos žmones su lėktuvu, kuris faktiškai stovėjo tame pačiame angare su Dariaus ir Girėno lėktuvu. 133 - maniškio numeris, Dariaus ir Girėno - 137. Jie buvo gaminami faktiškai vienu metu, šitas, kuris yra Lietuvoje, truputį vyresnis.

Mūsų pasirinkta Tauragė yra pirmoji vasaros kelionių sąraše. Kiekvieną savaitgalį, jei bus geras oras, skrisiu vis į kitą Lietuvos aerodromą ir kviesiu žmones, kurie neabejingi Dariui ir Girėnui, susipažinti su „Lituanica" analogu, gal nusifotografuot, gal vieną kitą nusipelniusį asmenį aviacijai paskraidint. Renginyje pasirodys vietos aviacijos klubai, kai kur pasirodys ir akrobatinio skraidymo grupės ANBO lakūnai. Iki skausmo suprantu, kad prieš 90 metų, kai gyveno šie mūsų didvyriai, buvo pigūs degalai, aviacijos pramonėje dominavo tokie lėktuvai, buvo atsarginių dalių, o šiandien juo daugiau propeleris sukasi, variklis veikia, lėktuvas skrenda, tuo daugiau nuostolių organizatoriams. Tad jeigu atsirastų žmonių, kurie norėtų paaukoti viešajai įstaigai „Lituanicos institutas 2023", būtų puiku, tačiau jie tikrai nepadengtų būtinų išlaidų tarpkontinentiniam skrydžiui.

Aš tikiuosi kitko: tikiuosi, kad būtent lankantis įvairiose Lietuvos vietose, skraidant, žiūrint, skraidinant, atsiras toks dvasinis fonas, kad žmonėms tas dalykas ims rūpėti, ir nejučia atsiras vienas kitas verslininkas, kuris norės prisidėti prie Dariaus ir Girėno žygdarbio tęsinio.

Neslėpsiu, labai noriu pajusti, kiek lietuviams yra brangūs šie lakūnai, tikrai įeinantys į visų laikų Lietuvos didvyrių penketuką. Juos prisimindami, mes stipriname mūsų tautą, mūsų valstybę.

- Einame į tą sritį, kuri...

- Kuri yra lyg ir išjuokiama? Galim neiti. Galbūt aš fantazuoju, gal tai niekam neįdomu ir nereikalinga. Galbūt reikia eiti nunarinus galvą tuo keliu, kuriuo Lietuva dabar ir vedama. Globalizmo keliu.

TURO GRAFIKAS

Birželio 3d. - Tauragė

Birželio 18d. - Alytus

Birželio 25d. - Suvalkai

Liepos 2d. - Marijampolė

Legendinės „Bellancos" kelionę sekite VŠĮ Lituanicos institutas Facebook paskyroje.