Ar jau metas spaliui išeiti?

Šių metų spalis buvo iš tikro rudens. Po vasariško rugsėjo jam teko viską daryti vienam: lapus spalvinti, paukščius išlydėti, bites ir ežius migdyti. O paskui - tuos pačius lapus plėšyti, kad lapkričiui darbo liktų mažiau. Sakytum, šių dviejų mėnesių sandūros neįmanoma pamatyti ar apčiuopti, tačiau ji yra, gamtoje pastebima netgi labai aiškiai.

O kad būtų dar aiškiau, lapkritis per Visus Šventus ir Vėlines, žiūrėk, atsiunčia šalnas, vėtras, šlapdribą. Taip buvo, ir ne kartą. Galėtume sakyti, kad mes tiesiog nepamirštame šių dienų orų. Tačiau gali būti, kad tokia lapkričio pradžia yra tikro, jau brandaus rudens metas su jam būdingais orais ir reiškiniais.

Kol kas - spalis. Paskutinės jo dienos tradiciškai būna saulėtos, rudeniškai malonios, o užuovėjoje - net vasarošiltės. Savo gimtinėje, Kazlų Rūdos girioje, tokiu laiku aš visada dar girdžiu grojančius žiogus (paprastai žiogą giesmininką), matau skraidančias skėtes (laumžirgius) ir drugelius spunges. Žinau, kad tai paskutinė šio rudens šventė.

Spalio gale tik pajūryje ir pamaryje dar keliauja paukščių pulkai, o naktimis virš Kuršių nerijos skrenda mažieji apuokai, balinės pelėdos, lututės. Dabar - jų metas. Tiesa, dieną į pietvakarius dar nušnara varnėnų pulkai, o pamatęs juos suklūsti: o gal tai ne jie, gal iš šiaurės lekiantys svirbeliai?

Skrydyje jie panašūs, tik balsai, melodingi „varpeliai" padeda nesuklysti. Ir būdas, nes svirbeliai dabar puola, skuba lesti raudonuojančius šermukšnius, gudobeles, kapsėti viršūnėse likusius, pernokusius ir skaniausius obuolius.

Prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Per vieną savaitę Lietuvoje krito 15 vilkų. Limitas šiai žiemai (vilkų medžioklės sezonui) labai didelis, 341 žvėris - kartais atrodo, kad mes degame pykčiu šiam paprastam girios žvėriui, nes jis ėda mėsą. Kaip ir mes. Tiesa, jis ėda „mūsų" mėsą, pievose besiganančias avis ar veršelius.

Tačiau ką daryti, jei mes medžiojame jo, vilko „mėsą" - kasmet labai daug laukinių žvėrių. Tik pažiūrėkite, praeitame medžioklės sezone Lietuvoje sumedžiota 2935 briedžiai, 14797 taurieji elniai, 25359 stirnos, 2273 pilkieji kiškiai. Taigi, vilkams jie neteks...

Mūsų bendrystė su vilku neišsipildė, mes neišmokome gyventi draugiškai. Mes pykstame ant kiekvieno girios vilko - seno ir jauno, grobiančio mūsų gyvulius ir prie jų nekišančio nosies. Mes nekenčiame visų vilkų! Mokslininkai sako, kad jau laikas į šį žvėrį žiūrėti kitaip, nes tikrieji žalos darytojai yra tik tam tikri, o ne visi vilkai. Išeitų, tik jie ir kalti. Kaip pakeisti mūsų mąstyseną, kaip suprasti, jog ne didelis sumedžiojimo limitas gali mažinti vilkų daromos žalos apimtis?

Ar keliaudami Lietuvos keliais atkreipiate dėmesį į gyvūnus, žuvusius po automobilių ratais? Spalio gale tarp jų jau nesimato ežiukų, jie nuėjo miegoti. Tačiau kiek čia lapių, barsukų, mangutų... Tik kiškiai retesni. Ir ne todėl, kad jie atsargūs, kad kelių ir jais lekiančių automobilių vengia - tiesiog, gamtoje jų labai mažai.

Štai tokios paskutinio spalio savaitgalio mintys. Apie gamtą ir mus...