Prancūzijoje visą sausį specialiame portale vyksta Vyriausybės inicijuota šalies gyventojų apklausa, kaip jie vertina nuomonės formuotojus. Remiantis atsakymais bus parengtas influencerių elgesio kodeksas. Mat, kaip pastebi Prancūzijos ekonomikos ministras Briuno LeMeras (Bruno Le Maire), influenceriai daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui, todėl jiems tenka didžiulė atsakomybė. O kokia situacija Lietuvoje? Juk ir mes kasdien sekame saviškius „įtakotukus".
Prancūzijos ministro teigimu, daugelis nuomonės formuotojų laikosi taisyklių. „Tačiau pasitaiko ir apgavysčių, o kartais tiesiog užmaršumo: užmirštama nurodyti, kad jiems buvo sumokėta už tam tikro produkto, tam tikros svetainės ar tam tikros kelionės reklamą", - pridūrė ministras.
Populiarumo formulė
Lietuvoje „įtakotukai" veikia arba savarankiškai, arba padedami specialių agentūrų marketingo specialistų. Baltijos šalyse yra daugiau nei 350 influencerių, kurių gyvenimus kasdien seka šimtai tūkstančių sekėjų. Agentūros sudaro ir populiariausių „įtakotukų" sąrašus, kad įmonės išsirinktų tinkamiausius žmones reklamuoti jų prekes, paslaugas. Tokių asmenybių sąrašai atskleidžia, kuo labiausiai žavisi socialinių tinklų vartotojai, ypač jaunimas.
Sprendžiant iš vieno, viešai prieinamo sąrašo, tarp populiariausių" įtakotukų" Lietuvoje yra laidų vedėjas Rolandas Mackevičius su žmona Ieva, TV laidų vedėja Karolina Meschino, LGBT bendruomenės nariai Naglis Bierancas ir Lukas Gricius, komikai Mantas Katleris ir Mantas Bartuševičius ir kt. Tarp influencerių lyderių buvo ir neseniai mirusi stiliaus ikona Agnė Jagelavičiūtė.
Išvada - populiariausi tie, kuriuos dažnai matome TV ekranuose arba tie, kurie labiausiai tatuiruoti. Išorinis grožis, šmaikšti kalba, netradicinė orientacija ir piešiniai ant kūno - būtent tokios savybės labiausiai pavergia „įtakotukų" sekėjus.
Mūsiškių Kardašianų leksika
O dabar paskaitykime, ką rašo influenceris, vien feisbuke turintis 38 204 sekėjus. Vaikinas rekomenduoja lietuvišką filmą taip - „ Bus ir pasidulkinimo, ir nupjautų galvų". Kitas įtakotukas, turintis 132 tūkst. sekėjų feisbuke rašo:"ble*, nė vieno bajerio iš manęs nenu*isai". Dar vienas vidutinio amžiaus šoumenas ir šiaip visuomenės veikėjas, feisbuke surenkantis 110 tūkst. stebėtojų auditoriją, rinkėjus, kurie galimai balsuos už netinkamą mero kandidatūrą, vadina „Vilniaus bydlo" ir praneša, kad vienam komentatoriui - „banas, za**balino".
Tiesa, yra ryškių, netgi ekscentriškų influencerių, kurie sugeba rašyti šmaikščiai ir visiškai nesikeikia.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra 2019 m. parengusi Reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gaires. Teigiama, jog reklama turi būti aiškiai atpažįstama, o jei sunkiai atpažįstama, turi būti pažymėta žodžiu „Reklama". Tiesa, šios gairės tik rekomendacinio pobūdžio, o apie viešus keiksmažodžius gairės visai nekalba, nes keiksmažodis nėra reklama. Be to, visiškai nesunkiai atpažįstamas ir be prierašo #„Keiksmažodis".
Kita vertus, popierinę, internetinę spaudą, radijo ir TV žurnalistus kontroliuoja Visuomenės informavimo etikos komisija. Pabandyk laikraštyje keiktis - redaktorius keiksmažodžius išbrauks (jau išbraukė - red.past.). O socialiniuose tinkluose, kurie irgi vykdo visuomenės informavimo funkciją, kuo didesnis nepraustaburnis, tuo aukštesnis reitingas!
Seime taip pat tyčiojamasi
Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Gražina Viktorija Petrošienė irgi piktinosi nepraustaburniais:
„Mano pozicija - visos patyčios prasideda nuo Seimo viešų posėdžių ir nuo kai kurių tinklaraštininkų. Atsimenu, kai prasidėjo dabartinio Seimo kadencija, rytiniame posėdyje dar kreipėsi vieni į kitus - „gerbiamasis", „gerbiamoji", įžeidinėjimų nebuvo, o vakariniame posėdyje jau visos mandagybės baigėsi.
Tai ko norėti, kad nebūtų patyčių mokykloje, jei šaliai vadovaujantys žmonės taip elgiasi? Tai didžiulė nepagarba sau. Kaimo žmogus, kuris gal mažesnio mokslo, bet yra širdies, sąžinės žmogus, žino, kaip viešoje vietoje elgtis. Pasakys ir „tamsta", ir „gerbiamasis".
Viešoji erdvė keičiasi, joje daugėja nepagarbos, keiksmažodžių, patyčių. Aktorė Olita Dautartaitė kartą citavo savo kolegę, kuri sakė - „nenorėčiau, negalėčiau ir nemokėčiau būti jauna". Į mus, etikos komisijos narius, gal žiūri kaip į senienas, bet mes tik tiriame gautus skundus. Mums užtenka žurnalistinės patirties suvokti, kas yra neetiška. Neseniai nagrinėjome skundą, kur žurnalistas rašė apie vieną asmenį, kad reikia kiaulės akis turėti. Pagal kalbininką Juozą Pikčilingį, tai yra frazeologizmas, bet kai tas frazeologizmas straipsnio pavadinime išlenda - negi tai tikrai būtina?
Kai „valstiečiai" praėjusią kadenciją sudarė Seimo daugumą, prisimenu vieną kolegą, kuris pasikvietė į savo TV laidą tuometinį Seimo pirmininką (Viktorą Pranckietį - aut.past.) ir šitaip žmogų „sudirbo" iki paskutinio siūlo! Puoliau skambinti kolegoms, taip supykau, kad rodos - išmesčiau televizorių pro langą. Juk žmogus tavo laidoje yra svečias. Tai kam jį tada pasikvietei? Kad įžeidinėtum? Ar su svečiu taip elgiamasi?
Už ekrano mes kiekvienas turime savo nuomonę, bet viešai turime likti neutralūs. Jei žmogus klysta, žiūrovas pats nuspręs, o žurnalistas tai turi įrodyti užduodamas klausimus, o ne įžeidžiamomis replikomis."
Komentuoja žurnalistas Vilius KAVALIAUSKAS:
Aš savo gyvenime nesu susitikęs nė su vienu influenceriu, kažkaip sugebu išvengti. O kam man jie reikalingi? Jei mes būtume rašę su keiksmažodžiais, mus pirmiausiai baustų Lietuvių kalbos komisija.
Prisimenu, kai Lietuvos prezidentu buvo išrinktas Algirdas Brazauskas, aš buvau jo atstovas spaudai. Gal viena pirmųjų iš prezidento spaudos konferencijų vyko Seimo Konstitucijos salėje ir vienas iš žurnalistų, turbūt iš Rusijos, paklausė rusiškai, o A.Brazauskas labai trumpai jam rusiškai atsakė. Kitą dieną gavau Lietuvių kalbos komisijos laišką su įspėjimu, kad būsiu nubaustas pinigine bauda, nes „neturėjote leisti prezidentui kalbėti nevalstybine kalba". Ir nubaudė. Berods, apie 500 „vagnorėlių".
Turiu socialiniuose tinkluose 5000 draugų, esu įspėjęs, kad dėl kitokios nuomonės nieko nebrauksiu, bet jei peržengs padorumo ribas, tada ištrinsiu. Pasitaikė tik keli atvejai.
O kas tie influenceriai? Aš tikrai nesuprantu jų paskirties. Įtikins mane ką nors pirkti? Žmogus turėtų būti visiškas idiotas, kad jį už rankos vedžiotų ir aiškintų, kokius marškinius pirkti.
Tiesa, jei žmogų gerbi, jis gali tau daryti įtaką. Ką tik sausio 13-ąją pasveikinau buvusį Lietuvos mokslų akademijos prezidentą ir Vilniaus universiteto rektorių Benediktą Juodką su 80 metų jubiliejumi. Man jis yra influenceris. Kai jis dirbo Seime, mes didžiavomės, kad pas mus valstybinę liniją formuoja išsilavinę žmonės. Dabar truputį kitaip. Dabar bakalaurų laikmetis. Galiu didžiuotis, kad B.Juodka socialiniuose tinkluose yra mano draugas. Jisai gali man būti influenceris, bet ne dėl to, kad kokias kelnes pirkti pasiūlytų... Dabartinis krašto apsaugos ministras kartą reklamavo kelnes, net kaina buvo nurodyta, bet manau, kad tai buvo klaida. Dabar jis to nedarytų. Dabar jis solidesnis.
O keiksmažodžių niekur neturėtų būti. Save turime gerbti, kalbą gerbti. Negi per tokį trumpą laiką galima viską sujaukti. Kalbą, idealus, valstybės simbolius? Negi taip „nukvėšome"?
Gal tai dabartinės mokyklos kaltė? Esu kaimo mokytojų vaikas. Labai gerbiu mokytojus, buvusią mokyklą, nes ją kūrė smetoniniai mokytojai. Mano abu tėvai baigė mokytojų seminariją dar Antano Smetonos laikais. Aš manau, jie, smetoniniai mokytojai, mums, mūsų kartai tą tautinę dvasią atnešė į tarybinę mokyklą ir ta tautinė dvasia atvedė Lietuvą į valstybingumą. O dabartinėje mokykloje mokytojai terorizuojami optimizacija, uždarymu.