1 nuotr.Seimas tartum atvėrė vartus norintiems individualiai dirbti apsaugininkais. Iki šiol tuo tegalėjo užsiimti juridiniai asmenys - saugos bendrovės. Tačiau, pasigilinus, aiškėja, kad tas leidimas užsiimti individualia veikla labiau panašus į fikciją.
Kai buvo panaikinta Apsaugos policija, kuri siūlė palyginti nebrangias paslaugas, monopoliją saugos rinkoje gavo saugos bendrovės. Beje, Apsaugos policijos panaikinimas - daugiausia liberalų, su ponu Gintaru Steponavičiumi priešakyje, nuopelnas. Tai sukelia tam tikrų minčių, tačiau, kas padaryta - padaryta.
Lapkričio 1 d. įsigaliojęs Asmens ir turto saugos įstatymas tarsi atvėrė kelią saugos veikla verstis fiziniams asmenims. Suprantama, tai negali būti alternatyva ar konkurencija bendrovėms, ir nebus. Bet iš pirmo žvilgsnio viskas gražu: įsigijai individualios veiklos pažymėjimą, gavai reikalingus leidimus - ir dirbk.
Tačiau gražu tik iš pirmo žvilgsnio. Pasak saugos bendrovės „Komanda“ vadovo Algio Iljeičio, turinčio didelę patirtį šioje srityje (iki pradėdamas dirbti „Komandoje“, ilgą laiką buvo Lietuvos apsaugos policijos viršininko pavaduotojas), jis labai miglotai įsivaizduoja, kaip realiai visa tai bus įgyvendinama. „Tikriausiai atsiras žmonių, kurie norės dirbti šį darbą. Tačiau nėra priimta jokių poįstatyminių aktų, nieko. Kaip bus vykdoma darbo ir poilsio laiko apskaita? Kas nustatys saugos taisykles, apmokėjimą švenčių ir poilsio dienomis, naktimis? Rimtos kompanijos renkasi darbuotojus pagal įdirbį, sugebėjimus, atsakomybę. Kontroliuoja jų darbą. O šiuo atveju, vienas žmogus - pats sau darbininkas, pats sau viršininkas ir pats sau kontrolierius. Kas bus, kai jis susirgs? Apsauga nebus vykdoma? Bendrovėse viskas labai aiškiai apibrėžta: tam yra Darbo kodeksas, kiti teisės aktai. O individualios veiklos atžvilgiu nėra jokio aiškumo ir juolab - jokios kontrolės“, - svarstė A.Iljeitis.
Nors numatyta, kad individualiai dirbantis apsaugininkas gali vykdyti daug funkcijų, bet, pasak specialistų, vargu ar kas nors patikės, pavyzdžiui, inkasatoriaus funkcijas. Greičiau daugiau ar mažiau jie galėtų dirbti kažką panašaus į sargo darbą. Na, pavyzdžiui, susitaria keturi fiziniai asmenys, kad jie pasikeisdami saugo kokį nors objektą. Tačiau reikia prisiminti, kad norint dirbti apsaugininku neužtenka vien tik individualios veiklos pažymos. Leidimas ginklui (reiškia - mokymosi kursai), fizinė būklė, visų reikalavimų neišvardysi. Ir svarbiausia - norint gauti licenciją tokiam darbui reikia apsidrausti privalomuoju civiliniu draudimu.
Andriaus Romanovskio, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus, komentaras
Drausti saugos bendroves ar juridinius asmenis draudikai neprivalo. Tačiau kai kurios bendrovės teikia tokias paslaugas - kol kas tik juridiniams asmenims. Teiravausi atskirų bendrovių. Keletas atsakė, kad teiks ir fiziniams asmenims.
Draudikai teigia, kad jie individualiai vertins kiekvieną atvejį, rizikas ir pateiks pasiūlymus. Tai nėra privalomasis draudimas, kuriam draudikas privalo išsiimti licenciją, todėl draudikai, įvertinę riziką, gali atsisakyti teikti paslaugą. Turiu pasakyti, kad apdrausti fizinį asmenį yra mažesnė rizika, nes jis neturi tiek objektų ir tokio paslaugų paketo, kokį siūlo, pavyzdžiui, šimtą darbuotojų turinti saugos bendrovė.
Valstybė mano, kad saugos paslaugos yra padidintos rizikos veikla ir ji turi būti draudžiama. Rengiant įstatymo projektą, numatytos pirminės sąlygos buvo itin griežtos. Pavyzdžiui, už draudiminį įvykį buvo numatyta išmoka iki 5 mln. eurų. Mūsų manymu, tai per griežtos sąlygos, todėl teikėme pasiūlymus jas švelninti. Galutinis variantas - iki 300 tūkst. eurų už draudiminį įvykį. Bet ir tai pakankamai didelė suma. Tokia suma ne tik daro įtaką draudžiamo asmens įmokos dydžiui, kaip kartais klaidingai manoma. Tokia stambi suma dažnai daro įtaką ir draudiko apsisprendimui - teikti ar neteikti paslaugą jos prašančiam asmeniui.
