2 nuotr.Tikriausiai nerastume nė vieno žmogaus, kuris namų ūkyje nenaudotų įvairios buitinės chemijos priemonių ir nors jas naudojant namai spindi švara, įvairių valiklių, skalbiklių sudėtyje galime rasti aplinkai pavojingų medžiagų, kurių neišvalo net nuotekų valymo įrenginiai. Pavojingos cheminės medžiagos patenka į aplinką ir ją užteršia.
Mažinamas fosforo naudojimas
Baltijos aplinkos forumo (BEF) cheminių medžiagų specialisto Gražvydo Jegelevičiaus teigimu, valymo chemikaluose pagrindinės susirūpinimą keliančios medžiagos, kurios patenka į aplinką, yra alkilfenoliai (į šią grupę įeina nonilfenoliai, oktilfenoliai ir jų etoksilatai). „Šios cheminės medžiagos pavojingos ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, kenkia endokrininei sistemai. Į aplinką šie teršalai patenka per kanalizaciją į nuotekų valymo įrenginius, dalis šių medžiagų neišsivalo ir galiausiai atsiduria upėse ir jūrose“, - aiškino jis ir pridūrė, jog šiais metais Kauno rajone ir Šilalėje buvo atliekami nuotekų tyrimai ir minėtų medžiagų buvo rasta, pasak G.Jegelevičiaus, alkilfenolių koncentracijos buvo gana nemažos. Sumažinti pavojingų medžiagų neigiamą poveikį gamtai ir sveikatai galime rinkdamiesi draugiškesnes gamtai priemones. G.Jegelevičius pataria rinktis ekoženklais paženklintus produktus: Europos Sąjungos ekoženklas yra gėlė; Šiaurės šalių - gulbė; Vokietijos - Mėlynojo angelo ženklas. Galite rinktis paprastas ir saugias valymo priemones, taip nekenksite nei sau, nei aplinkai, tai ir soda, actas, ūkinis muilas, tai puikiausios priemonės, padedančios buityje. Skalbimo miltelius neretam vartotojui sunkiau keisti kokia nors alternatyva, tačiau būtent skalbimo milteliuose yra daug fosforo, jis nelaikomas pavojinga medžiaga, tačiau fosforas, patekęs į vandenį, galiausiai į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, sukelia dumblių žydėjimą (eutrofikaciją). Todėl rinkitės priemones be fosforo.
2005 metais įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių, šis reglamentas pastarąjį sykį papildytas 2012-aisais. Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Golovačiova teigė, jog vienas iš šio papildymo tikslų - apsaugoti aplinką mažinant eutrofikaciją, kurią kelia vartotojų naudojamuose plovikliuose esantis fosforas. „Nustatyta, kad turi būti ribojamas fosfatų naudojimas plataus vartojimo skalbinių plovikliuose ir plataus vartojimo indaplovėms skirtose plovikliuose. Pagal šiame reglamente nustatytus apribojimus, nuo 2013 metų birželio skalbinių plovikliams bendras fosforo kiekis juose neturi viršyti 0,5 g, nuo 2017 metų sausio 1 dienos bendras fosforo kiekis standartinėje plataus vartojimo automatinėms indaplovėms skirto ploviklio (PVAISP) dozėje negali viršyti 0,3 g“, - informavo ji.
BEF cheminių medžiagų specialistas G.Jegelevičius ragina vartotojus atkreipti dėmesį ne tik į naudojamas buitinės chemijos, bet ir į kosmetikos priemones. „Jos gali būti pavojingos gamtai, taip pat žmogaus sveikatai, todėl kosmetikos priemones reikia atidžiai rinktis. Viena iš labiausiai paplitusių mikroteršalų grupių, randamų kosmetikoje, yra ftalatai, jie sunkiai pašalinami nuotekų valymo įrenginiuose ir patenka į aplinką. Iš kosmetikos produktų, šių aplinkai pavojingų medžiagų gali būti plaukų, nagų lakuose, kvepaluose ir visose kitose kosmetikos priemonėse, kurių sudėtyje įrašyta „fragrance“ arba „parfum“. Mat šios medžiagos įeina į sintetinių kvapų sudėtį“, - aiškino G.Jegelevičius. Štai keletas medžiagų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį: triklozanas - antibakterinė medžiaga, jos paprastai yra burnos skalavimo skysčiuose, skystame muile, dušo želėje. Neigiamai veikia žmogaus endokrininę sistemą. Muskuso junginių gausu kosmetikos produktuose, kvepaluose, smilkaluose. Muskuso junginiai - tai skirtingos cheminės sudėties natūralūs ir sintetiniai junginiai, kurie turi muskuso kvapą. Ši medžiaga gali dirginti kvėpavimo takus, alergizuoti. Dažniausiai visuomenėje aptariami parabenai (Propyl, Methyl, Butyl, Ethyl), jie kosmetikoje naudojami siekiant pailginti produkto vartojimo laiką. Kenkia endokrininei sistemai, yra toksiški. Natrio laurilsulfatas - tai amfolitinis junginys, kurio randama dantų pastose, šampūnuose, plovikliuose. Pasižymi putojimu. Ši medžiaga gali sukelti odos bėrimus. Toluenas (metilbenzenas) - organinis junginys, priskiriamas aromatiniams angliavandeniliams. Naudojamas kaip tirpiklis gaminių paviršių valymui. Dirgina akis, kvėpavimo takus, o patekęs į aplinką - dirvą, gali užteršti požeminius vandenis.
Svarbu saugiai tvarkyti
Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Agita Jurgutienė informavo, jog Europos Komisija yra sudariusi pavojingų medžiagų, kurias turi tirti Europos Sąjungos valstybės narės paviršiniuose vandens telkiniuose sąrašą, jame šiuo metu yra 45 medžiagos ir jų junginiai: sunkieji metalai, pesticidų veikliosios medžiagos, lakūs organiniai junginiai, fenoliai, ftalatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, organiniai alavo junginiai, dioksinai ir jų junginiai, perfluorintos medžiagos, chloralkanai, brominti difenileteriai. Iš minėto pavojingų medžiagų sąrašo tik alkilfenoliai (AP) ir alkilfenolių etoksilatai (AEP) įeina į buityje naudojamų cheminių priemonių sudėtį. „Pagal pastarųjų metų paviršinio vandens Valstybinio monitoringo pavojingų medžiagų tyrimų rezultatus, paviršiniuose vandens telkiniuose aptinkamos labai mažos minėtų medžiagų koncentracijos, kurios neviršija aplinkos kokybės standartų“, - teigė A.Jurgutienė. Nuo visuomenės sąmoningumo priklauso labai daug, kuo atsakingiau elgsimės su gamta, tuo švaresnę ją turėsime. Didesnis vartojimas visuomet reiškia ir didesnę aplinkos taršą, todėl visuomet įvertinkime, ar daiktas, produktas mums tikrai reikalingas, ar galime jį pakeisti gamtai draugiškesne alternatyva.
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Krušinskas akcentuoja, jog labai svarbu ne tik atidžiai rinktis buitinės chemijos priemones, jas saugiai naudoti, bet ir saugiai tvarkyti. „Įvairiuose plovikliuose, skalbikliuose, priemonėse, skirtose sanitariniams mazgams, yra pavojingų medžiagų, jos turi būti naudojamos griežtai pagal instrukciją, buityje jos yra ženklinamos. Tokių priemonių pakuočių negalima išmesti į bendrą komunalinių atliekų srautą ar į plastikui skirtą rūšiavimo konteinerį, šias pakuotes, kuriose gali būti ir nesunaudoto produkto, reikia priduoti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, jose yra specialūs konteineriai, skirti pavojingoms atliekoms“, - aiškino V.Krušinskas.
Užs. 310
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
