respublika.lt

Aplinkos ministerija: Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga didžiausią taršą kelia transportas (15)

2021 sausio 21 17:57:00
Valentina Gudienė, Elta

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais. Lietuva vis dar juda į priešingą pusę, negu pasaulio valstybės susitarė Paryžiuje 2015 metais, atkreipia dėmesį aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga, didžiausią taršą kelia transportas. Eltos nuotr.

 

Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelia transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai – 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius – žemės ūkis – išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).

Tuo metu dėl taršos didėjančias sąnaudas patirianti pramonė sukuria mažėjantį ekologinį pėdsaką: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančio sektoriaus ŠESD išlakos sumažėjo 40 proc., palyginti su 2005-aisiais. Atitinkamai užpernai tarša 2,1 proc. augo tuose sektoriuose, kurie neprekiauja taršos leidimais, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

„Emisijos auga tuose sektoriuose, kurie vis dar negauna užtektinai ekonominių signalų keistis. Didysis mūsų laukiantis iššūkis, kad aplinkai palankūs sprendimai apsimokėtų“, – konstatuoja aplinkos viceministrė.

Ji tikisi, kad Joe Bideno sugrįžimas prie Paryžiaus susitarimo darbotvarkės suteiks stiprų impulsą ir Lietuvos klimato kaitos politikai. „Amerikos kursas sustiprina ir Europos žaliąjį kursą. Tokia tendencija Europoje ir JAV – tai dar vienas patvirtinimas ir raginimas skubėti tuo pačiu keliu ir Lietuvoje“, – sako aplinkos viceministrė, pridūrusi, kad procesas aktyvus ir Azijoje – dar pernai Kinija irgi paskelbė klimato neutralumo siekį iki 2060-ųjų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.

Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.

Nacionalinę ŠESD išlakų kiekio apskaitos ataskaitą ministerija parengė tą pačią dieną, kai Jungtinės Valstijos grįžo prie tarptautinių klimato kaitos įsipareigojimų.

Viceministrės vertinimu, 2020-ųjų rodikliai gali parodyti, kad pernykščiai metai bus pirmieji šį tūkstantmetį, kai transporto emisijos ne augo, o mažėjo. Vis dėlto Lietuvoje ŠESD skaičiavimai atliekami paliekant vienų metų „langą“ – praėjusių metų rezultatų dar reikės palaukti.

„Verslai, kurie klimato politikos siunčiamus signalus pajus anksčiau ir greičiau reaguos, laimės konkurencinėse lenktynėse į klimatui neutralius ūkio sprendimus“, – sako G. Krušnienė.

Lietuvos žaliasis kursas yra viena pagrindinių šios Vyriausybės misijų. Vyriausybė, kaip primenama ministerijos pranešime, tikisi ŠESD kiekį iki 2030 metų sumažinti 30 proc., palyginti su 2005-aisiais.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, kas yra Izraelio ir Palestinos konflikto kaltininkai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate šeštadienį vykusį Didįjį šeimos gynimo maršą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Vitas TOMKUS: Ką mums svarbiau pasodinti - bulves ar vagis?
7. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Tikrą kultūrą keičia testavimosi kultūra
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie Dideles širdis
9. Jolanta BLAŽYTĖ: Lietuva bunda
10. Bažnyčia stos mūru už šeimą
11. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
12. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
13. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
14. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
15. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
16. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +13 C

+8 +13 C

 

+6 +11 C

+11 +18 C

+10 +17 C

 

+12 +15 C

0-6 m/s

0-8 m/s

 

0-8 m/s

       

Nuorodos