1 nuotr.Aplinkos ministerija pradeda Nacionalinio oro taršos mažinimo plano peržiūrą, kurios metu jis bus atnaujintas ir papildytas priemonėmis, leisiančiomis greičiau įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nustatytus oro taršos mažinimo tikslus, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
„Oro tarša vizualiai nematoma, tačiau didelę įtaką gyvenimo kokybei ir žmogaus sveikatai darantis aplinkos veiksnys. Skaičiuojama, kad dėl oro užterštumo kasmet prieš laiką miršta apie 300 tūkst. Europos gyventojų. Todėl visoms oro taršos mažinimo planą peržiūrinčioms institucijoms tenka didžiulė atsakomybė suplanuoti priemones, kurios užtikrintų Lietuvos gyventojų teisę į sveiką ir švarią aplinką ir pasirūpinti, kad jos būtų įgyvendintos“, – pažymėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Pasak Aplinkos ministerijos, didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų identifikuotos ir nustatytos papildomos priemonės azoto oksidus, amoniaką, nemetaninius lakiuosius organinius junginius išmetančiuose sektoriuose, taip pat namų ūkiuose.
Kelių transporto sektoriuje taikomos finansinio skatinimo ir kitos priemonės automobilių parkui atnaujinti ir elektrifikuoti dar yra nepakankamos, teigiama ministerijos pranešime. Bus ieškoma būdų, kaip sparčiau keisti judumo įpročius, įsigyti ekonomiškesnes, mažiau taršias transporto priemones, užtikrinti gerą jų techninę būklę. Numatoma stiprinti transporto priemonių taršos kontrolę keliuose, siekti, kad eisme dalyvautų tik techniškai tvarkingi, mažiau taršūs automobiliai, skelbia Aplinkos ministerija.
Anot ministerijos, žemės ūkio sektoriuje labai aktualu tinkamai reglamentuoti, kaip naudoti tręšimo produktus ir sudaryti sąlygas sumažinti nacionaliniu mastu naudojamus neorganinių azoto trąšų kiekius.
Ministerija teigia, kad būtina mažinti ir laukuose paskleidžiamo mėšlo bei srutų kiekį, kuo plačiau taikyti pažangias saugojimo, skleidimo, įterpimo į dirvą technologijas, skatinti ekologinį ūkininkavimą. Šioje srityje svarbi numatoma biometano dujų gamybos plėtra, teikiant įmonėms finansinę paramą.
Pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad bus ieškoma papildomų būdų, kaip paskatinti gyventojus keisti vartojimo įpročius, ypač susijusius su būsto šildymu, kad jie aktyviau naudotųsi teikiama finansine parama keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereitų prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius. Taip pat naudoti mažiau tirpiklių higienai, aplinkos priežiūrai ir kitiems asmeniniams poreikiams.
Siekiant sumažinti nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį pramonėje ir energetikoje, pasak ministerijos, būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą, keisti gamybos technologijas, mažinti pastaruoju metu išaugusį tirpiklių vartojimą. Naftos perdirbimo bei naftos produktų saugojimo srityje reikia diegti naujas, mažiau taršias technologijas, informuojama pranešime.
