5 nuotr.

Ilgainiui tokių nykių vaizdų mirusiųjų poilsio vietose turėtų nebelikti. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Pagal prieš porą metų nustatytą tvarką surastos galimai neprižiūrimos kapavietės pažymimos specialiais žymekliais. Tuomet stengiamasi surasti mirusiųjų artimuosius, kitaip tariant, už kapavietę atsakingą asmenį. Daugeliu atvejų - tai beveik neįvykdoma užduotis. Net jei ant antkapio išlikę įrašai, o kapinių administracijos knygose tvarkingi įrašai, nėra jokios garantijos, kad reikiamą asmenį pavyks rasti. Daugelis išvykę į užsienį, pakeitę adresą, telefoną ir naujos informacijos apie save nepranešę. Todėl siunčiami pranešimai dažnai grįžta.

Tikrina tris kartus

Metus laiko neprižiūrima kapavietė stebima.

„Pagal Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą tvarką, neprižiūrimas kapavietes tris kartus per metus turi patikrinti kapinių administracija. Informacija perduodama specialiai sudarytai savivaldybės komisijai.

Visuomet tikrinama po Motinos dienos, nes paprastai žmonės šią dieną atvyksta aplankyti savo artimųjų. Ir, suprantama, po Vėlinių, nes tuomet geriausiai matyti, kurių kapų niekas nelanko. Tik gaila, kad po Vėlinių administracijos darbuotojai turi labai mažai laiko - gal kokį mėnesį, kol iškrenta sniegas. Tada kapai daug mažiau lankomi.

Mūsų savivaldybė dar tik pernai rudenį sudarė komisiją, tad pažymėtų kapaviečių turime dar nedaug“, - apgailestavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vedėja Judita Nauckuvienė. Pasak jos, trečiąjį kartą kapavietė patikrinama pasirinktu laiku, bet būtinai šiltojo sezono metu.

Praėjus vieneriems metams, artimųjų paieškos procedūra kartojama, be to, informacija apie neprižiūrimas kapavietes paskelbiama kapinių administracijos skelbimų lentoje bei savivaldybės tinklalapyje.

Tik po dvejų metų savivaldybės komisija nusprendžia, ar tokia kapavietė skelbtina neprižiūrima ir gali būti perduodama kitam asmeniui, kuris, įgijęs teisę laidoti savo mirusius artimuosius, kartu įgyja prievolę prižiūrėti anksčiau mirusiojo kapą.

J.Nauckuvienė užtikrino, kad laidojama galės būti tik greta. „Čia kaskart reikės žiūrėti individualiai. Kai kur galima bus laidoti tik urnose - paprasčiausiai dėl vietos stokos. Tačiau kapaviečių yra įvairių. Galima laidoti dviem eilėmis. Jei yra aiškūs įrašai, kad palaidota viena eile, įsigijęs kapavietę žmogus mirusiuosius galės laidoti ir karste, antroje eilėje“, - paaiškino J.Nauckuvienė.

Pasak jos, niekas neturi teisės judinti nei mirusiojo palaikų, nei nugriauti paminklų.

Kaulų nejudins

O Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zita Stankienė, patvirtinusi, kad atminimo ženklai, jei tokie yra, nebus nei griaunami, nei šalinami, nebent būtų visai suirę, apgriuvę. Apie laidojimo vietą ji sakė šiek tiek kitaip. „Žinoma, niekas nieko neperlaidos. Tačiau teisės aktais yra nustatyta, kad kapo ramybės laikotarpis - 25 m., kol palaikai suyra iki kaulų. Suprantama, judinti jų niekas nejudins, tačiau laidoti toje pačioje vietoje galima. Negi kauleliams kaip nors tuo pakenksi, ramybę sudrumsi?“ - sakė Z.Stankienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės žinioje - 18 kapinių. Laidojama tik dvejose - Lėbartų ir Joniškių. Kitos - įrašytos į Kultūros paveldo registrą. „Ten mes nieko negalime daryti, net medžio kirsti, reikia Kultūros paveldo departamento leidimo. Daugelyje jau net antkapių nėra“, - sakė moteris.

Tačiau ir dvejoms kapinėms, kurių bendras plotas - apie 74 ha, tenka išleisti nemažai lėšų ir skirti nemažai jėgų. Privalome šienauti bendrą teritoriją, kitaip užaugs krūmynas, tada jau tektų kirviu darbuotis. Takus reikia prižiūrėti“, - sakė Z.Stankienė. Pasak jos, dėl neprižiūrimų kapų savivaldybė sulaukia daug skundų iš gyventojų, kurių artimieji palaidoti šalia. Dažnai jie apaugę krūmais, išvešėjusiomis tujomis. Tačiau savivaldybė tokių kapų neturi teisės tvarkyti - tai mirusiųjų artimųjų nuosavybė. Tad įsigaliojus naujai tvarkai, galbūt situacija pasikeis į gerąją pusę.

Z.Stankienė džiaugiasi, kad sulaukia ir visuomenės paramos. Kelių mokyklų mokiniai kasmet prieš Vėlines atvykę sutvarko kapus, ant neprižiūrimųjų uždega po žvakelę. Z.Stankienė pastebėjo, kad per Vėlines atvyksta nemažai žmonių, kurie sutvarko kapą, paskui jį fotografuoja. „Matyt, tai žmonės, kurių artimieji paprašė kapus prižiūrėti, kad jie nebūtų netvarkingi“, - sakė Z.Stankienė.

Dar ji atkreipė dėmesį į tai, kad kaimuose, kur mažos bendruomenės, nėra nė vieno neprižiūrimo kapo. „Žmonės vieni kitus pažįsta, kaimynai sutvarko, visa bendruomenė kartu. Bažnyčia padeda. Tokiose vietose mums net tikrinti nėra ko - visi kapai tvarkingi“, - džiaugėsi Z.Stankienė.

Situaciją komentuoja vienintelės tokio profilio savivaldybės įmonės Lietuvoje „Kapinių priežiūra“ direktorius  Ričardas ČĖSNA:

Mūsų funkcija - prižiūrėti kapines. Vyriausybė priėmė sprendimą žymėti neprižiūrimus kapus, ko gero, nelabai pagalvojusi, kas tą padarys. Kituose miestuose ir rajonuose šį darbą daro tai kapinių administracija, tai seniūnijos. Kaune tenka mums.

Mūsų funkcijos kitos ir turime tik tiek žmonių ir resursų, kiek reikia joms vykdyti. Papildomai niekas nedavė. Esame savivaldybės įmonė, bet nesame nei valstybės tarnyba, nei biudžetinė įstaiga. Mes esame verslo įmonė, kuri visus pinigus užsidirba pati. Pagal savivaldybės pavestą darbą pjauname žolę, medžius, tvarkome aplinką, pagal patvirtintus įkainius mums apmoka.

Prižiūrime 26 kapines. Jose - apie 300 tūkst. kapaviečių. Neprižiūrėtų preliminariai - apie 4 tūkst. Savo jėgomis pradėjome darbą imdamiesi iš eilės: po vienas kapines. Todėl darbas užtruks. Miesteliuose viskas vyks greičiau.

Papildomai nemokame, neturime išteklių, bet patiems svarbu, kad kapinių teritorija nebūtų piktžolynas.

Vykdome ir kapaviečių priežiūrą. Kauno miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi įkainius, su kiekvienu klientu sudaroma sutartis. Yra du mokesčiai - pirminis kapavietės sutvarkymas.

Sakysime, yra apleista kapavietė, atsirado artimasis ir jis prašo tokios paslaugos - kainuoja per 20 eurų. Vieno mėnesio priežiūros mokestis - 16 eurų. Priežiūros sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Vieni užsisako tik mėnesiui, kiti - iš karto visam sezonui.

Patvirtintas ir įkainis dėl papildomų darbų - 6,5 euro. Labai dažnai tokia paslauga naudojasi užsienyje gyvenantys artimieji. Prašo skaldą papilti, tvorelę pakeisti. Tik paminklų nestatome.

Sudarome darbų sąmatą, nusiunčiame nuotraukas prieš darbą ir jau sutvarkytą. Turime nemažai klientų, su kuriais taip bendraujame ne vienerius metus.

Tokios priežiūros poreikis ėmė didėti prieš kokius trejus metus. Kasmet tokių sutarčių skaičius didėja.

Pasidalink: