Apklausos apie skiepus - net vaikų darželiuose

Prisiėmė atsakomybę

„Vakaro žinios" susisiekė su Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos direktore Ligita Eitkevičiene. Ši tikino, kad duomenys renkami pagal visus teisės aktus. Iš pradžių direktorė sakė, kad tai yra mokyklos įsipareigojimas, bet paskui atsakomybę prisiėmė pati.

„Tokia apklausa nėra oficialiai vykdoma, tiesiog esame įpareigoti kontroliuoti situaciją, užtikrinti saugų ugdymą mokykloje ir dėl šios priežasties savivaldybei kartkartėm pateikiami duomenys. Tai yra įsipareigojimas.

Geriau prisiimsiu atsakomybę - šiuo atveju mano iniciatyva vyksta duomenų rinkimas, bet savivaldybei aš pateiksiu statistinius duomenis, tai yra santykinį paskiepytų vaikų skaičių.

Tai anonimiška apklausa ir duomenys pateikiami nuasmeninti", - sakė direktorė.

Nors duomenys renkami taip: kiekvienas tėvelis gauna sms žinutę iš mokytojos, tad, atsakius į ją, mokytoja, net ir nenorėdama, surenka vaikų asmens duomenis.

„Suprantu tai, bet mes nepažeidžiame sutarties su mokykla, nes asmeninių duomenų nepateikiame", - patikino L.Eitkevičienė.

Direktorė sakė, kad tokia apklausa taip pat yra svarbi dėl planuojamų priemonių moksleivių testavimui: „Kadangi neskiepyti moksleiviai turi būti testuojami, o skiepyti - ne, todėl mums reikalingi šie skaičiai, kad galėtume pasiruošti sugrįžimui po žiemos atostogų. Tėvai yra laisvi rinktis, jie gali informacijos nepateikti."

Paklausta, ar neplanuojamas vaikų skiepijimas mokykloje, direktorė patikino: „Skiepytis neraginame, tai jautri tema, nemanau, kad būtų priimtas kardinalus sprendimas be diskusijų visuomenėje."

Staiga persigalvojo

Susisiekus su Joniškio Ąžuoliuko lopšelio-darželio direktore Daiva Žaliene, įstaigos vadovė suskubo patikinti žurnalistus, kad minėta apklausa buvo nesusipratimas.

„Tai daroma dėl įdomumo. Niekas mūsų nieko neprašė. Gal auklėtojos neteisingai išsireiškė ir įvyko nesusipratimas tarp mūsų pačių. Ši informacija nerenkama, prašiau, kad auklėtojos informuotų, jog yra galimybė vaikams skiepytis, bet auklėtojos, matyt, prašymą suprato ne taip", - sakė D.Žalienė ir patikino, kad šios informacijos savivaldybei pateikti nereikės.

Nors ugdymo įstaigų vadovės tikina, kad apklausas vykdo savo iniciatyva, „Vakaro žinioms" susisiekus su Joniškio rajono savivaldybės meru Vitalijumi Gailiumi, jis patikino, kad rinkti duomenis apie vaikų imunizaciją paprašė jis. „Švietimo įstaigos viską daro savivaldybės iniciatyva. Aš įstaigų vadovų prašiau sužinoti, koks yra imunizacijos lygis jų švietimo įstaigoje. Su švietimo įstaigomis nuolat tariamės dėl pandemijos valdymo. Jeigu yra didelis poreikis, švietimo įstaigos turi galimybę paprašyti vakcinavimo koordinatoriaus, kad vakcinacija, suderinus su tėveliais, būtų vykdoma toje švietimo ugdymo įstaigoje, kurioje yra toks poreikis. Pavyzdžiui, kad vaikai, kurie norėtų skiepytis, galėtų tą padaryti mokykloje, grįžę po atostogų", - sakė meras.

Jis patikino, kad savivaldybei pateikiami tik nuasmeninti duomenys apie imunitetą turinčius ir jo neturinčius vaikus. „Mokyklos šiuos duomenis valdo teisėtai, o savivaldybei reikia ne duomenų apie konkrečius vaikus, o kiek vaikų yra pasiskiepiję. Tik tokie duomenys savivaldybei ir pateikiami", - sakė V.Gailius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė neturinti žinių, kad ugdymo įstaigoms būtų nurodyta rinkti informaciją apie moksleivių vakcinaciją. Tačiau priminė, kad jeigu tokia informacija mokykloje ir renkama, tai ji turi būti tvarkoma vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu bei kitais teisės aktais.

Dar tik kelios dienos, kai pramogaujant vaikams nuo 12 m. reikalingas Galimybių pasas. Nedaug laiko praėjo ir nuo to, kai pradėtas vaikų nuo 5 m. skiepijimas. Tačiau visa tai jau duoda rezultatų - neigiamų. Ugdymo įstaigos renka informaciją, ar tėvai planuoja skiepyti vaikus, kai kuriose šeimose jau kyla konfliktai dėl nesutampančių nuomonių. Kokią kainą šeimos sumokės už tokią valstybės politiką?

Interviu su keturių vaikų mama Renata VENSLOVIENE:

- Ar jaučiamas spaudimas skiepyti vaikus ugdymo įstaigose?

- Ne tik spaudimas, bet ir tam tikros patyčios - mobingas, - vaikų skirstymas į skiepytus ir ne. Tėvai netgi bandomi išstumti iš ugdymo ir vaikams palaikomas naratyvas, jog skiepai yra gerai, tai suteikia daugiau galimybių kažkur apsilankyti. Teko net girdėti, kai darželyje mergaitės žaisdamos jau lėles skiepija. Tai yra kišimasis į šeimą, nes apsisprendimas skiepytis pirmiausia turi gimti šeimoje. Nes mes, tėvai, prisiimame atsakomybę.

- Jūsų vaikams tenka su tuo susidurti?

- Mano vyriausias sūnus ir dukra atsisako mokykloje dėvėti kaukes. Per lietuvių kalbos pamoką mokytoja, žiūrėdama į mano sūnų, sakė girdint visai klasei, kad „štai per tokius neatsakingus žmones pandemija ir nesibaigia". Tuomet pasiteiravau mokytojos, nuo kada į lietuvių kalbos ugdymo programą įtrauktas visuomenės sveikatos švietimas ir nuo kada pakeistas konkrečios mokytojos pareigybinis aprašas, leidžiantis vykdyti visuomenės sveikatos specialisto funkcijas. Mokytoja neatsakė į mano klausimą, tik pasakė mananti, kad nieko nepažeidė. Bet mano sūnus drąsus, sugeba atsakyti į komentarus ir už save pakovoti.

Gal todėl, kad apie tai daug kalbame ir diskutuojame namuose. Vaikams pasakojame, kad nereikia nusiteikti prieš pasiskiepijusius, nes tai yra jų pasirinkimas. Bet diskutuojame apie tai, kodėl ir kokie yra mūsų pasirinkimai, kodėl primetamos taisyklės mums netinka, kodėl mums svarbu turėti pasirinkimo laisvę.

Nors kalbama, kad Galimybių pasas reikalingas tik pramogoms, tai netiesa. Norint įsigyti batus ar žieminę striukę, vaikai negali užeiti į parduotuvę pasimatuoti. Turint keturis vaikus tai yra didelis apsunkinimas.

- Bet ne visose šeimose vaikai su tėvais šiuo klausimu taip sutaria...

- Tikrai ne visose. Gaunu tėvų žinučių su prašymais padėti. Pavyzdžiui, kai mama draudžia skiepytis paaugliui, o šis dėl to niršta, kartu pyksta ir vyras. Įsivaizduoju, ką tenka patirti tokiam paaugliui, kurio klasėje pasiskiepiję beveik visi moksleiviai. Mama klausia, ką jai daryti, kai šeimoje kyla tokios problemos, o aš nė nežinau, ką patarti. Veriasi praraja tarp vaikų ir tėvų.

Žinoma, kad vaikai nori eiti pramogauti ir būti su savo draugais, jie nesupranta tėvų baimių, mano, kad tėvai yra „seni dinozaurai". Tikrai žinau ir tokių atvejų, kai paaugliai pasiskiepija be tėvų žinios.

- Kokią kainą tai turės šeimos santykiams?

- Manau, sėdime ant parako statinės. Nežinau, ar bus įmanoma šeimų santykius sulipdyti atgal. Matome, kaip iš aukščiausių pozicijų žeminančiai kalbama apie vadinamuosius antivakserius, bet ar tikrai tų antivakserių baimės nepagrįstos?

Mano atveju, kai sūnui po skiepų buvo nustatytas neįgalumas, ta diena, kai jį kas nors prieš mano valią paskiepytų, man būtų juodžiausia diena Žemėje.

- Vos tik pradėjus paauglių vakcinaciją, patvirtintas ir Galimybių pasas vaikams. Šiandien jau galima skiepyti penkiamečius. Kaip manote, kas mūsų laukia ateityje?

- JAV jau patvirtino trečią - sustiprinančiąją - vakcinos dozę vaikams nuo 12 m. Tad jau galime spėlioti, kada Lietuvoje dvylikamečiams „išjungs" Galimybių pasus, nors dabar tikinama, kad jie galioja neribotą laiką. Nenustebčiau, jeigu to sulauksime dar šiemet.