Grupės „Hiperbolė“ nariai prašė teismo uždrausti savo grupės „Hiperbolė Tribute Band“ pavadinime ir žymenyse naudoti ieškovams priklausantį prekės ženklą „Hiperbolė“, o atsakovės teismo prašė panaikinti prekės ženklo „Hiperbolė“ apsaugą dėl to, kad jis nenaudojamas dėl ieškovų nevykdomos koncertinės veiklos.

Teismas nustatė, kad ženklas naudojamas ir apsaugos nepanaikino. Taip pat konstatavo, kad atsakovių naudojamas žymuo klaidinamai panašus: asmenims gali susidaryti įspūdis, kad atsakovių organizuojamuose koncertuose koncertuoja ir ankstesnės grupės „Hiperbolė“ nariai.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. daliniu sprendimu uždraudė atsakovams, sukūrusiems grupę „Hiperbolė Tribute Band“ (kuri veikė naudodama žymenis „Hiperbolė Tribute Band“, „Hiperbolė akustiškai“), visiems kartu ir bet kuriam iš jų atskirai koncertinėje ir bet kokioje kitoje veikloje naudoti prekės ženklą „Hiperbolė“.

Atsakovės su tuo nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, reikalaudamos panaikinti šio prekės ženklo registraciją dėl nenaudojimo. Pasak apeliančių, ieškovai daugiau nei 5 metus nevykdo koncertinės veiklos. Savo ruožtu grupės „Hiperbolė“ nariai teigė, kad atsakovės be jų sutikimo naudojasi prekės ženklo „Hiperbolė“ reputacija.

Grupės „Hiperbolė“ nariai byloje pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų garso įrašais prekiaujama: kompaktinėmis plokštelėmis – nuo 1994 metų, o vinilinėmis plokštelėmis – nuo 1980 metų. Taip pat pateikė įrodymų, kad „Hiperbolės“ dainų galima klausytis internetu per komercinę platformą „Spotify“. Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA nurodė, kad pagal turimus duomenis 2014–2018 m. grupės „Hiperbolė“ įrašai viešame eteryje (Lietuvos radijo, TV eteryje, viešose komercinėse vietose) skambėjo daugiau kaip 170 tūkstančių kartų.

Šių aplinkybių, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pakako, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovai ginčo laikotarpiu naudojo jiems priklausantį prekės ženklą pagal pagrindinę paskirtį.

„Ieškovai prekės ženklą įregistravo konkrečiai su muzikine veikla susijusiose kategorijose, šis ženklas siejamas su jų muzikinės grupės „Hiperbolė“ pasiektu populiarumu ir pripažinimu visuomenėje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju vien tik koncertinės veiklos nevykdymas, kai yra duomenų, kad prekės ženklas naudojamas kitoms su grupės „Hiperbolė“ muzika susijusioms veikloms (įrašams platinti, dainų transliacijoms komerciniais tikslais ir kt.), negali lemti objektyvios išvados, kad prekės ženklas nėra naudojamas iš tikrųjų ir (ar) neatlieka esminės prekės ženklo funkcijos“, – teigė apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat atmetė apeliančių teiginius, kad joms vienas iš grupės „Hiperbolė“ narių leido naudoti šį prekės ženklą. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovų argumentu, kad tik jų visų valia prekės ženklo naudojimas galėjo būti perduotas atsakovėms. Byloje nebuvo nustatyta, kad visi prekės ženklo „Hiperbolė“ savininkai būtų davę sutikimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad muzikinė grupė „Hiperbolė“ buvo populiari, o jos kūriniai ir šiuo metu tebėra populiarūs, pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog ankstesnę grupę „Hiperbolė“ žinantys ir norintys išgirsti asmenys atsakovių vykdomą koncertinę veiklą ir skelbimuose ar afišose išskiriamą dominuojantį žodį „Hiperbolė“ susies būtent su populiariąja grupe ir jos nariais. Atsižvelgiant į nustatytą itin didelį ženklų panašumą, toks ženklo naudojimas sukuria įspūdį, kad būtent grupė „Hiperbolė“ atliks dainas, todėl egzistuoja visuomenės klaidinimo galimybė.

Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene (Vilmos Budėnienės, ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis gali būti skundžiama kasacine tvarka.