AOTD direktorius įspėja: šiuo metu Rusija Ukrainoje turi daugiau karinių pajėgumų nei karo pradžioje

„Šiandieną negalime savęs raminti, kad Rusija pralaimi karą, yra silpna, o jos keliamas pavojus kažkaip sumažėja. Ukraina šiandieną nelaimėjo karo, taip kaip Rusija dar jo nepralaimėjo. Sprendimas pradėti karą buvo Rusijos strateginė klaida, ji, be abejo, Maskvai kainuos labai brangiai, bet Rusija okupavo ir šiuo metu okupavo penktadalį Ukrainos teritorijos. Nepanašu, kad ji prarastų ryžtą užgrobti jos daugiau, be to, resursų tęsti karą Rusija turi dar pakankamai ilgam laikui“, – prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė E. Paulavičius.

„Dabar Rusija Ukrainoje turi daugiau kariuomenės nei karo pradžioje. Todėl visapusiška politinė, karinė ir ekonominė užsienio parama Ukrainai toliau išliks gyvybiškai svarbi, siekiant pergalės.“

Nors, pasak AOTD direktoriaus, prie Lietuvos esantys Rusijos kariniai pajėgumai yra šiuo metu susilpnėję, tačiau labai svarbu, kad šis susilpnėjimas nėra ilgalaikis.

„Rusija jau peržengė psichologinį slenkstį panaudoti didelę karinę jėgą, todėl kitą kartą ją panaudoti, tikėtina, ryšis gerokai lengviau. Todėl labai svarbus yra potencialaus agresoriaus atgrasymas, nacionalinių ir NATO pajėgumų stiprinimas regione“, – pabrėžė jis.

L. Kasčiūnas: Rusija gali atsistatyti

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat įspėjo, kad reikia nenuvertinti Rusijos karinės galios.

„Vakarai gali daryti didelę klaidą, jei galvos, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra jau galutinis Rusijos nustūmimas ir galios sumenkinimas. Turime skaičiuoti, kad Rusija gali atsistatyti ir tai yra be galo svarbu“, – spaudos konferencijoje teigė L. Kasčiūnas.

Todėl politikas akcentavo palaikantis kariuomenės vado Valdemaro Rupšio idėją Lietuvoje kurti diviziją.

„Tai reikalaus ne tik kolektyvinės gynybos sprendimų, bet reikalaus ir labai svarbių sprendimų nacionaliniu lygmeniu. Tad remiu kariuomenės vado idėją dėl divizijos lygmens plėtotės Lietuvoje. Lietuviškos divizijos atsiradimas reiškia, kad esame visai kitoje gynybos architektūroje. Su visai kitu svoriu net ir tuose pačiuose NATO gynybos planuose. Tad tik laiko klausimas, kada mes apsispręsime judėti šia kryptimi“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

„Šalia mūsų nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo mes turime daryti viską, kad įtrauktume kuo platesnį visuomenės ratą į mūsų valstybės gynybos planus. Ar tai būtų Šaulių sąjungos stiprinimas ir jos įtraukimas į gynybos planus, ar tai būtų užnugario sistemos kūrimas – ką mes vadiname komendantūrų formavimu, kur galėtų žmonės įsitraukti saugodami infrastruktūros objektus... Ar tai būtų masinis piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“, – pridūrė jis.

K. Budrys: iki 2030 m. Lietuva turi būti kitokiame gynybos kokybės lygmenyje

Apžvelgdamas naujausią grėsmių vertinimą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva iki 2030 m. privalo pasiekti kitokį savo karinių pajėgumų lygį. Taip patarėjas tvirtina atsižvelgdamas į Rusijos ketinimus reformuoti savo kariuomenę ir kompensuoti savo ginkluotųjų pajėgų nuostolius.

„Nepaisant skelbiamų terminų, kuriuos mes laikome perdėm optimistiškais ir jų nepavyks pasiekti Rusijai dėl pajėgumų išplėtojimo Vakarų karinėje apygardoje (...), vis tiek mes kalbame apie pakankamai trumpą laiką – įvardijama nuo 5 iki 10 metų. Tai yra 7 metai pasiruošti. Šią datą mes turime sau įsikalti ir į planavimą, ir į mąstymą. 2030-iesiems metams Lietuva turi būti ir su NATO, ir savarankiškai kitokiame kokybės lygmenyje, kalbant apie tai, kaip mes vykdysime gynybą“, – ketvirtadienį prezidentūroje surengtos spaudos konferencijos metu teigė K. Budrys.

Jis akcentavo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios esminiai Rusijos pajėgumai Kaliningrado srityje nesumenko. Todėl šalyje turėtų būti gausinamos ne tik sąjungininkų karinės pajėgos – K. Budrio teigimu, ruoštis privalo ir Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Visgi, anot patarėjo, karinis pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo krašto apsaugai skiriamų finansų.

„Tas geležies svoris, kurį mes norime turėti, tiesiogiai lygus finansiniam svoriui visa tai įsigyti, išlaikyti ir įvesti į mūsų ginkluotę“, – akcentavo šalies vadovo patarėjas.

„Apie tai reikia labai atvirai šnekėtis“, – pridūrė jis.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.

Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su ataskaita, o antradienį dokumentas buvo pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSKG). Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėję metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.

Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.