2 nuotr.2024 m., kartu su Prezidento rinkimais, antrą kartą planuojamas referendumas dėl daugybinės pilietybės. Seime jau vyksta paruošiamieji darbai ir tikimasi, kad šį kartą Tauta pritars. Referendumo iniciatoriai nesureikšmina, kad kartą toks klausimas žmonėms jau buvo užduotas, ir sako, kad įstatymai nedraudžia rengti referendumus vėl ir vėl.
Tai jau antras kartas, kai Seimas už mokesčių mokėtojų pinigus pats inicijuoja referendumą dėl daugybinės pilietybės. Vienas toks jau buvo rengiamas 2019 m. ir jis paskelbtas įvykusiu. Tačiau daugybinei pilietybei pritarta nebuvo. „Už" pasisakė 73,92 proc. dalyvavusiųjų, bet mažiau nei pusė visų rinkėjo teisę turinčių piliečių.
Bet valdžia rankų nenuleidžia ir jau ruošiasi antram bandymui. Jau planuojamas ne tik naujas referendumo tekstas, bet ir reklamos kampanija. Kriterijai išlieka tokie patys - kad būtų keičiamos Konstitucijos nuostatos, tam pritarti turėtų daugiau kaip pusė visų Lietuvos rinkimo teisę turinčių gyventojų. 2020 m. iš viso sąraše buvo 2 mln. 457 tūkst. 722 rinkėjų. Taigi norint, kad būtų pritarta daugybinei pilietybei, reikėtų, kad referendume tai palaikytų bent 1 mln. 228 tūkst. 862 rinkėjai.
Šią savaitę vyko jau antrasis Seime sudarytos darbo grupės dėl pasiruošimo referendumui posėdis. Tačiau skirtingai nei pirmasis, šis nebuvo transliuojamas visuomenei. Darbotvarkėje - vienintelis konkretus klausimas - Pilietybės konstitucinio įstatymo projekto aptarimas.
- Kodėl nebuvo transliuojamas darbo grupės posėdis?, - „Vakaro žinios" paklausė Darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti vadovės, Seimo narės Dalios Asanavičiūtės.
- Kol kas įrašų nedarome, nes dabar yra dar tik diskusijų stadija. Todėl posėdžiai organizuojami pasitarimo būdu.
- Kas aptariama?
- Planuojame darbus, reikalinga Vyriausybės peržiūra. Kol kas daugiausiai kalbame apie pačią formuluotę ir teisinę pusę. Kol nesame apsisprendę, nenorime viešinti, kokia bus formuluotė, ir kaip konstituciniu įstatymu galėtų būti apibrėžta, kas gali išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tuomet jau paruoštus teisės aktus turėsime pateikti Seimo valdybai kaip savo darbo rezultatą.
- Ar planuojama rengti naują konstitucinį Pilietybės įstatymą?
- Bet kokiu atveju turi būti naujas konstitucinis įstatymas. Jis buvo parengtas ir prieš 2019 m. referendumą. Pilietybė yra jautrus klausimas ir jeigu siūlytume liberalesnę formuluotė, reikėtų konstitucinio įstatymo, kuris aiškiai apibrėžtų, kam būtų galima įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, turint kitos valstybės pilietybę.
- Seimo peticijų komisijoje yra pateikta peticija, siūlanti keisti Pilietybės įstatymą, keičiant nuostatas, kada pilietybė gali būti grąžinta. Tai taip pat iš esmės numatytų daugybinę pilietybę?
- Kiek skaičiau peticiją, joje prašoma sukurti galimybę atkurti pilietybę pagal kilmę, kai pilietybės buvo atsisakyta, priimant kitos valstybės pilietybę. Komisijoje tai svarstysime artimiausiu metu, bet Seimas jau keturis kartus bandė šią išimtį įtraukti į Pilietybės įstatymą, tačiau visus tuos kartus Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai galioja tik konkretiems atvejams. O siekis plėsti tuos atvejus įtraukiant ir tuos, kurie iš šalies išvyko po Nepriklausomybės paskelbimo, prieštarautų Konstitucijai.
- Kaip manote, kokiam žmonių skaičiui yra aktuali daugybinė pilietybė?
- Galima sakyti, kad visiems, kurie gyvena užsienyje, ir daliai tų, kurie gyvena Lietuvoje. Tačiau kartu ir ne visiems. Nes yra ir tokių žmonių, kurie, pavyzdžiui, gyvendami Jungtinėje Karalystėje negalvoja apie pilietybės keitimą. Tad ypač ES piliečiams tai nėra toks aktualus klausimas. Manau, kad tai aktualiausia JAV gyvenantiems piliečiams, tad spėčiau, kad tai galėtų būti keli šimtai tūkstančių žmonių. Nemanau, kad tai bus masinis reiškinys, nes atsisakyti savo pilietybės nėra lengva, kaip ir nėra lengva įgyti kitos valstybės pilietybę. Tai yra sudėtingas ir ilgas procesas.
Kartu tai svarbu ir Lietuvai. Pavyzdžiui, prasidėjus karui Ukrainoje, mūsų piliečiai kitose valstybėse kreipėsi į savo valdžios atstovus, tačiau praktika rodo, kad mieliau kalbama su savo valstybės piliečiais. Tad manau, kad Lietuvai būtų naudinga turėti Lietuvos ir JAV arba Lietuvos ir Jungtinės Karalystės piliečių, kurie gali pasiekti vietinių politikų ausis.
- Girdite kritiką, kad užsienyje gyvenantys piliečiai naudosis tik pilietybės teikiamais privalumais, tokiais kaip valdžios rinkimas, bet nevykdys pareigų, tokių kaip mokesčių mokėjimas?
- Pilietybė yra ne tik privalumai, bet ir atsakomybė. Tai nustato Pilietybės įstatymas. Mokesčiai nepriklauso nuo pilietybės. Lietuvoje gyvena daug kitų šalių piliečių, kurie moka mokesčius Lietuvai. Tačiau pilietis įsipareigoja būti lojalus valstybei, mokėti kalbą, duoti priesaiką valstybei. Tad manau, kad valstybė pakankamai apsisaugojus, o papildomi saugikliai bus sudėti ir referendumo metu. Nematau grėsmės, kad kažkur gyvenantys žmonės turės Lietuvos pilietybę. Mūsų ir taip yra mažai, tad manau, kad prabanga yra dar daugiau piliečių netekti, kai galima jų įgyti. Manau, valstybei tik naudinga, kad bus daugiau žmonių, kurie žino, kur yra Lietuva, gerbia savo šaknis ir yra lojalus valstybei.
- Kaip manote, kaip jaučiasi gyventojai, kurie jau dalyvavo referendume ir pasisakė prieš, bet išeitų, kad jų balsas nieko nereiškia, nes rengiamas naujas referendumas?
- Bet 72 proc. pasisakė už daugybinę pilietybę. Tai yra didelė balsavusiųjų dalis, bet kartelė labai aukšta, todėl referendumas laikomas įvykusių, bet nepavykusių. Todėl galėčiau paklausti, kaip jaustis tiems, kurie balsavo už daugybinę pilietybę, bet rezultatas buvo priešingas? Tai rodo, kad mažoji dalis nusprendė.
Pirmojo referendumo formuluotė buvo labai sudėtinga. Pati stebėjau rinkimus ir buvo aišku, kad žmonės nesupranta, už ką balsuoja. Netgi tie, kurie buvo už pilietybės išsaugojimą, nubalsavo prieš tai. Dabar siekiame turėti paprastą, aiškią ir nesudėtingą formuluotę. O Konstitucinis įstatymas apibrėžtų, kokios būtų taikomos aiškios ribos ir ribojimai. Su Vyriausybe taip pat kalbame apie komunikacijos kampaniją, kad būtų atlieptos tų žmonių, kurie balsavo už daugybinę pilietybę, viltys.
- Vadovaujantis tokia logika, būtų galima rengti ir kitus naujus referendumus, dėl žemės pardavimo, Seimo narių skaičiaus ir pan.?
- Įstatymai nedraudžia organizuoti tam tikrų referendumų tam tikru dažniu. Buvo gauta Pasaulio lietuvių iniciatyva, kurios pagrindu ir ruošiamasi organizuoti daugybinės pilietybės referendumui. Jo metu kriterijai, ar referendumas laikomas įvykusių, būtų tokie patys.
