respublika.lt

Amžių rykštė Lietuvai buvo maras (10)

2020 kovo mėn. 21 d. 16:10:32
Dalia BYČIENĖ

Istorija ne kartą įrodė, kad niekas taip nekeičia valstybių gyvenimo, kaip masinės ligos, kurias dažniausiai lydi badas ir karai. Dabartiniam pasauliui tos grėsmės nebeatrodo tokios didelės, bet kaskart vis pabudina iš ramybės būsenos ir priverčia pergalvoti, ką ne taip darome.

×
nuotr. 1 nuotr.
Maras Vilniuje. Paveikslas išliko ir yra prie Šv.Petro ir Pauliaus (Povilo) bažnyčios. Domininko Burbos asmeninio albumo nuotr.

 

Šioje akistatoje su koronavirusu verta prisiminti, kiek per šimtmečius praradome, kol dar nepažinome šimtus tūkstančių gyvybių nusinešusių ligų. Ko galime pasimokyti iš šalies gyvenimą pakeitusių ligų protrūkių, ligų, kurių pavadinimus minime lyg egzotiką? Labiausiai įsiminęs - maras.

Pakeitė Lietuvą


Paskutinysis didžiausias maro protrūkis per Lietuvą nusirito 1710-1711 metais. Šis maras žinomas kaip pati didžiausia Lietuvos valstybės epidemija. Jam iš dalies tegalėjo prilygti „juodoji mirtis“, atėjusi į Lietuvą po 1348 m. 1710-1711 m. maro metu Lietuva neteko trečdalio gyventojų. Šio maro protrūkis paliko gilius pėdsakus socialiniame-ekonominiame valstybės gyvenime etninio vientisumo nenaudai, keitė tautinius santykius. Apie šią Lietuvos XVIII a. pradžios epidemiją daugiausia žinių pateikia Vilniaus bažnyčios kronikos. Dažniausiai minimos Vilniaus aukos, bet šaltiniai pateikia šiokios tokios informacijos ir apie kitų kraštų negandas.

Skaudžiai buvo paliesti žemaičiai, kai kuriose vietose čia žuvo daugiau nei pusė gyventojų. Dvarų inventorizavimo dokumentai patvirtina, kad ariamieji laukai Žemaitijoje užžėlė piktžolėmis ir krūmais. Didelį nuosmukį patyrė kultūra ir švietimas. Žlugo kolegijos, kunigų seminarijos, parapinės mokyklos. Didelių pasikeitimų tautiniu atžvilgiu 1710-1711 m. maras atnešė Mažajai Lietuvai. Į išmirusius kaimus buvo perkelta daug kolonistų. Ankstyvesnės lietuviškos sritys ėmė sparčiai vokietėti.

Dievo rykštė

Kaip 1710-1711 m. maras paveikė LDK sostinę Vilnių? Užklupus negandai į Vilnių tikėdamiesi išsigelbėjimo plūdo žmonės iš viso krašto. Jeigu ir rasdavo vieną kitą kąsnį iš vienuolių rankų, galiausiai nekviestųjų laukė mirtis nuo sekinančio bado ir maro. Pasak į Vilniaus miesto istoriją įsigilinusio Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos istorijos dr. Domininko Burbos, pirminis šių žinių šaltinis - Pilies (bajoriško) teismo dokumentai. (Pilies teismas - tai LDK 1566-1791 m. teismo institucija, kolegialiai nagrinėjusi baudžiamąsias apskrities bajorų bylas - aut. past.).

Anot istoriko, maro pradžią iš negausių dokumentų sunku sudėstyti į seką. „Tuo metu susidėjo daug blogų aplinkybių. Siaučia ne tik maras, vyksta Šiaurės karas. Karas yra svarbiausias faktorius to meto valstybės gyvenime. Šiam marui sąlygas paruošė didžiulis badas. Badą paaštrino labai šalta 1709-1710 m. žiema. Žmonės visas atsargas suvalgė, nebeliko ko sėti. Lokaliniai badmečiai iki XIX a. vidurio nuolat pasitaikydavo, bet tokio masinio bado ir masinio maro daugiau neminima. Viename pirmųjų dokumentų (lenkų kalba), kurį man pavyko rasti, šis maras pavadinamas „Dievo rykšte“. Prasideda įvairios bylos, dėl to, kad pabėga žmonės, išmiršta žmonės. Dažniausiai rašoma apie valstiečius ir žemesnius bajorus. Dažniausiai žemesnius, nes jų daugiausiai ir buvo.“

Vienas iš įdomiausių dokumentų Vilniaus miesto istorijoje, teigia istorikas, yra Vilniaus Šv.Jono kolegijos dienoraštis ir jame aprašoma, kas kiekvieną savaitę vyksta vienuolyne. Minimas ne tik vienuolyno gyvenimas, o ir kas vyksta aplinkui. Su tam tikrais pertrūkiais rašoma, kas vyksta Šiaurės karo metu, kai prasideda masinės mirtys. Minima, kad žmonės nuolatos eina prie vienuolyno vartų prašyti išmaldos. Labai daug žmonių atkeliauja iš kaimų prašyti maisto ir miršta tiesiog gatvėse. Ką daro miesto valdžia? Ji gali kontroliuoti, nes tai yra karo situacija. Valdžia buria specialias brigadas, kurie mirusius renka, veža už miesto ir laidoja. Atvykėlius jau nebe vienuolynas, o pati Vilniaus kapitula (vyskupijos valdžia) išgabena už miesto.

„Aišku, tai žiaurus metodas, bet jis tam tikra prasme išgelbėjo miestą. Galima sakyti, kad žmonės į Vilnių tuomet plūdo gelbėdamiesi daugiau ne nuo ligos, o nuo bado. Kiek mirė žmonių, patikimos statistikos nėra. Apie Vilnių sakoma, kad 1710-1711 m. mirė 30 tūkst. krikščionių ir arti 4 tūkst. žydų. Manau, jog tie skaičiai truputį padidinti. Tuo labiau kad sunku pasakyti, ar žmogus mirė nuo maro, bado ar kitos ligos. Aišku viena, kad tai buvo baisi suirutė. Kiek ji truko, tiksliai nėra žinoma. Vieni šaltiniai teigia, kad suirutė tęsėsi 1709-1710 metais, kiti, kad iki 1712 metų. Bet aišku, kad didžiausios mirtys pasibaigė ties 1711 metais, vėliau žmonės mirė nebe taip masiškai“, - aiškino D.Burba.

Prasmukdavo ir į tvirtoves


Kaip žmonės buvo laidojami, atsekti sunku. Bet iš tam tikrų užuominų istorikas daro prielaidą, kad žmonės buvo laidojami toli nuo miesto ir tos vietos nebeatsekamos. Ar tais laikais buvo supratimas apie maro epidemijos profilaktiką, savisaugą? Anot D.Burbos, galima sakyti, kad taip. Kartais turtingieji, elitas, vienuolynai užsidarydavo, tikėdamiesi, kad liga jų nepasieks. Bet ji vis tiek prasibraudavo su graužikais, blusomis. Ateidavo ir pas tuos, kurie buvo užsibarikadavę ir apsirūpinę valgymu. „Vyravo supratimas, kad maras gyvena liūnuose, kažkokiose nešvariose vietose. Iš ten kylančios tos miazmos (nuo graikų kalbos - nešvarybės - aut. past.). Negalima teigti, kad tame nėra racionalios minties. Žmonės suprato, kad užkratai gyvena purve, liūnuose, nešvarumuose. Apie visas užkrečiamas ligas taip mąstoma“.

Kaip teigia Vilniaus istorijos tyrinėtojas D.Burba, marai Lietuvoje nebuvo reti, bet ir nebuvo tokie masiški, kad iš esmės sudarkytų gyvenimą. Marai mus pasiekdavo per Prūsiją, iš Rygos, totoriai atnešdavo. Užkrečiamos ligos ateidavo su karais. „Pasižiūrėjus į tuos šaltinius iš naujo, dabar gal ne taip tragiškai ta situacija atrodytų, bet be jokios abejonės tai būdavo didžiulis smūgis valstybei ir pasekmės būdavo juntamos labai ilgai“, - teigia istorikas.

Nepraeina be pasekmių

Nors ir daug šimtmečių praėjo, ko mes galėtume pasimokyti iš tragiškų valstybei suiručių? D.Burbos manymu, kategoriškai atsakyti nelengva. XVIII amžiaus žmonių supratimas apie ligas, apie jų gydymą, pagaliau higieną, sanitariją milžiniškai skyrėsi nuo šių laikų. „Norėtųsi pastebėti, kad istorija parodė, jog kiekviena pradžia turi pabaigą. Po visų negandų prasideda geresni laikai. Po 1710 m. maro valstybė didelių teigiamų pokyčių sulaukė negreitai, bet buvo vėl statomos bažnyčios, tvarkomasi. Pamažu gyvenimas grįžo į savo vėžes. Suprantama, XXI amžiaus žmogui staigi masinė mirtis yra vienas dalykas, o XVIII, XIX, XX amžiaus žmonėms mirtis žymiai dažniau šalia stovėjo. Tai visiškai skirtingos paralelės“, - teigia istorikas.

Pasak D.Burbos, vertinant, kiek valstybei kainavo 1710 metų maras aukų prasme, reikėtų pasakyti, kad kur kas didesnė kaina valstybei buvo Šiaurės karas. Jis paveikė kraštą geopolitiškai žymiai daugiau ir parodė, kad valstybė buvo labai labai silpna. Ji turėjo reformuotis, bet tai neįvyko.

„Maras kartais prasiverždavo ir XX amžiuje, taip buvo nutikę Indijoje, bet medicina jau žinojo, kaip su juo tvarkytis. Užverti sienas nuo epidemijų galima taikos sąlygomis, o kai vyksta karas, tai padaryti žymiai sunkiau“, - akcentavo istorikas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • STATISTIKA: Irane koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 3 452, tai, anot Sveikatos ministerijos, yra 158 aukomis daugiau nei ankstesnę parą; patvirtintų infekcijų šalyje yra 55 743.
  • NELAIMĖ: netoli Rusijos sostinės Maskvos sprogus dujoms sugriuvo daugiaaukštis gyvenamasis namas; yra žuvusiųjų ir sužeistųjų; Rusijoje dėl koronapandemijos gyventojai raginami likti namuose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums neramu dėl savo darbo vietos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

 0 +2 C

 

+2 +4 C

 +10 +11 C

+13 +15 C

 

+16 +17 C

0-3 m/s

0-2 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0785 PLN - 4.5765
RUB - 82.8075 CHF - 1.0547
GBP - 0.8785 NOK - 11.2628

Nuorodos