Istoriniai radiniai nepadeda

Apie tai, kad planuojama pertvarkyti kapines, vietos gyventojai sužinojo 2019 m. pabaigoje, kai šalia kapinių įėjimo buvo pastatyta informacinė lentelė su kvietimu atvykti į viešą projekto aptarimą. Planuojami savivaldybės pokyčiai Antakalnio gyventojus, švelniai tariant, šokiravo. Jie jau užpylė raštais valstybines institucijas. Aiškėja, kad planuodama projektą savivaldybė nelabai su kuo jį ir derino.

„Vakaro žinių“ žurnalistus prie Antakalnio Našlaičių kapinių įėjimo pasitikusi Aušra Balčiūnienė, neslėpė nuostabos. Ji sako, jog savivaldybėje uždavinėjant klausimus architektams, atrodė, jog projektas buvo kuriamas žmonių nė karto nesilankiusių kapinėse. Iš pradžių net buvo skelbta, kad naujas kapavietes planuojama įrengti ant Našlaičių kapinių, kuriose anksčiau buvo laidojami neatpažinti žmonės, kariai, kalėjimuose mirę žmonės. Būtent šiose kapinėse aptikti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, paskutinio aktyvaus partizano Antano Kraujelio-Siaubūno ir kitų rezistencijos kovų dalyvių palaikai.

Tačiau apie tai, kad čia rasti laisvės kovų dalyvių palaikai informuoja tik nedidelė iškaba ant medžio, skelbianti: „Adolfo Ramanausko-Vanago užkasimo vieta.“ Tiesa, iki vietos reikia dar šiek tiek paeiti. O šalia partizano Siaubūno palaikų radimo vietos nėra net lentelės. Tik akmenėlis. A.Balčiūnienė sako, jog tai dar vienas valstybės politikos pavyzdys: „Mes gerbiame tik rampų šviesoje, subėgame, kai vyksta valstybinės laidotuvės, stovime pirmosiose eilėse... O paskui pamirštame.“

Kelias ant kapų

Našlaičių kapinės kyla į viršų ir ribojasi su senosiomis ligoninės kapinėmis ir kapinių dalimi, kur buvo laidojami kariai. Ilgą laiką čia nebuvo jokių riboženklių ar tvoros. Dabar šios teritorijos vadinamos senosiomis Antakalnio kapinėmis ir yra Kultūros vertybių registre. Palikus Našlaičių kapinių kvartalus, leidžiantis pro tą senųjų kapinių vietą, kuri taip ir nebuvo tyrinėta, matyti, jog čia jau daug metų ne tik kapais nesirūpinta, bet ir gamtovaizdžiu. Ant žmonių amžinojo poilsio vietų nuvirtę didžiuliai medžiai.

Iki šios vietos galima atvykti automobiliu. Atrodo, jog ir keliukas yra. Tačiau A.Balčiūnienė kviečia neapsigauti. „Kelio čia niekada nebuvo. Jį išvažinėjo sunkioji technika, kai buvo įrenginėjamas netoliese esantis kalnelis. Tai reiškia, kad dabar vaikštome ant kažkieno kapų. Pagal projektą vietoj šio takelio, kur buvo žmonių kapai, bus paklotos trinkelės, apšvietimas, suoliukai, o iš abiejų pusių tako įrengtos naujos kapavietės“, - pasakoja moteris.

Leidžiantis šiuo savaiminiu taku žemyn iš abiejų pusių, kiek akys aprėpia, matyti kauburėliai. Ir ne tik. Tai vienur, tai kitur matyti išlikęs antkapinis akmuo, kryžius. Yra ir tokių kapų, kurie, akivaizdu, lankomi artimųjų. Nė nesileidžiant į kapinių glūdumą, mums pavyko suskaičiuoti beveik 20 išlikusių kapų. „Pirminiame projekte buvo rašoma, kad tai tėra pavieniai kapai. Dabar kalba, gal juos paliks. Bet tik tuos, kurie matyti“, - svarsto A.Balčiūnienė.

„O štai čia planuoja 18-19 vietų automobilių stovėjimo aikštelę“, - ranka mosteli moteris ir parodo kapinių pakraščio vietą, kurioje du triviečiai kapai. Matyti, jog abu lankomi ir prižiūrimi. Paklausus, kas laukia šių kapų, jeigu šioje vietoje planuojama daryti stovėjimo aikštelę, A.Balčiūnienė iškalbingai gūžtelėjo pečiais: „Aš nufotografavau šiuos du kapus ir viešuosiuose svarstymuose paklausiau, ar tikrai čia bus stovėjimo aikštelė. Atsakymo neišgirdau.

Mums sakoma, kad menininkams nėra vietos. Bet kapinės nėra guminės. Pagal pirmines idėjas, čia planuojama įrengti papildomai 800-900 laidojimo vietų. Tai prilygsta mažo miestelio kapinių dydžiui.“

Neištirtos vietos

A.Balčiūnienė neslepia nesuprantanti, kodėl savivaldybei prireikė taip skubiai imtis projekto, juk vieta iki galo neištyrinėta.

„Tokia nepagarba mūsų istorijai ir paveldui dvelkia cinizmu. Jeigu būtume trinkelėmis uždėję Našlaičių kapines, nei Vanago, nei Siaubūno palaikai nebūtų buvę rasti. Gal čia galime rasti dar kažką labai svarbaus“, - svarsto moteris.

Kol kas savivaldybė gyventojų neinformavo nei apie vykstančius procesus, nei apie kitą viešą aptarimą. Antakalniečiai, išanalizavę pirmuosius projektinius siūlymus, suskaičiavo, kad jie pažeidžia net kelias įstatymuose nurodytas normas. Savo pastabas bendruomenė išsiuntė ne tik savivaldybei ir projekto kūrėjams, taip pat Kultūros paveldo departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Keli atsakymai jau gauti. Kol kas projektas nesužavėjo nė vienos institucijos. Tad panašu, kad leidimus darbams gauti gali būti sudėtinga. Gyventojai kreipėsi ir į Pavilnių parką, kurio teritorija taip pat patenka į projekto planą. Panašu, kad ir parko administracija neketina sutikti su tokiais užmojais.

To dar nėra buvę

Kad projektas buvo kurtas nebendraujant su istorikais ir archeologais, stebisi ir „Vakaro žinių“ kalbintas Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vadovas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis. „Nei mes, nei Kultūros paveldo departamentas nebuvo kviesti, kai vyko pristatymas. Apie šiuos planus mes nežinojome. Sužinojome tik, kad visuomenei buvo pateikta pasirinkti du variantai. Pagal projektą kapines pratęsti planuojama ant kitų kapinių. Ir takeliai, ir laidojimo vietos numatytos kapinėse“, - sako istorikas.

E.Peikštenis aiškina, kad reikalingus tyrimus atlikti galima. Tačiau dėl jų kol kas niekas nesikreipė: „Turime šias teritorijas jau studijavusių istorikų. Galėtume prisidėti ir mes, Kultūros paveldo departamentas. Sujungus visas pajėgas, būtų galima parengti nuodugnų šių kapinių istorinį tyrimą.“

Jis sako netikintis, kad daug šiuo metu dar gyvų Lietuvos menininkų ar visuomenei nusipelniusių žmonių svajoja apie tokią vietą amžinam poilsiui: „Man tai atrodo nehumaniška ir truputį primena sovietmetį. Turbūt Lietuvoje nėra buvę tokio atvejo, kad ant buvusių kapinių būtų rengiamos naujos. Ten ant kapų būtų rengiami ir visi takai, ir aikštelė, nes kapeliai buvo įrengti labai arti vienas kito.

Be to, šis projektas problemos neišspręs. Gal padėtų penkeriems-dešimčiai metų, bet dėl to būtų sunaikinti kapai. Vertingoji šių kapinių savybė yra palaidojimai. Tai numatyta Kultūros paveldo departamente. Ne vieno mano nuomonė tokia, kad Menininkų kalnelis gali būti ne tik šiose kapinėse. Ar nebūtų galima ieškoti vietos kitose Vilniaus vietose? Gal prie Rasų kapinių ar kažkur kitur.“

Informacija

Vilniaus savivaldybė į „Vakaro žinių“ klausimus, kiek kainuoja projektas, kokie tolimesni planai dėl kapinių plėtimo, konkrečiai negalėjo atsakyti. Pasak jos atstovų, dabar rengiami Našlaičių kapinių projektiniai pasiūlymai, vertinamos gautos pastabos. Neatsakyta ir į klausimą, su kokiais konkrečiai istorikais buvo konsultuotasi. Tačiau vieną dalyką savivaldybė žino: pradėti darbus ketinama 2021 m. gegužę.