„Reikalavimas už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems mokėti vienodai pirmiausia suduos smūgį mažiau konkurencingoms įmonėms, ypač nacionaliniu lygiu.

Akivaizdu, kad Lietuvos įmonės, kurios siunčia komandiruotėms darbuotojus, tarkime, į Skandinavijos šalis, negalės jiems mokėti tokių atlyginimų, kokie mokami Skandinavijos šalyse. Kitaip tariant, bus ekonomiškai nebenaudinga į Vakarų Europos valstybes komandiruoti darbuotojų ir jiems mokėti tokius pačius atlyginimus, kurie mokami tose valstybėse. Tai atsilieps tarptautinių pervežimų verslui, kai tolimųjų reisų vairuotojams tenka mokėti komandiruotpinigius. Mūsų vežėjai taps nekonkurencingi.

Rodos, minėtu sprendimu išsivysčiusios Europos šalys mėgina apsaugoti savo rinką. Laisvas darbo jėgos judėjimas pradedamas varžyti tam tikrais dalykais.

Kitas nepatrauklus dalykas - didinant nacionalinių valstybių ekonomikos ir kitos veiklos kontrolę, visiškai nedidinamas tų valstybių ekonominis potencialas. Sakykime, ką ta kontrolė gali duoti? Ar pritrauks investicijų? Faktiškai kontrolė, nedidindama mūsų pragyvenimo lygio, neskatindama čia jokių investicijų, nestimuliuodama ekonomikos vystymosi, pati savaime nepadidins pragyvenimo lygio. Mes turėtume žvelgti gana blaiviai. Dėl tų, kurie išvažiuoja, bus stebima, ar jiems už darbą mokama tiek pat, kiek mokama Vakarų Europoje, tarkime, Vokietijoje, - tai viena. O mūsų viduje nebus tokios kontrolės, kad atlyginimai atitiktų, pavyzdžiui, Vokietijos ar Prancūzijos darbuotojams mokamus atlyginimus. To ir neįmanoma padaryti, nes mūsų ekonomika, biudžetas nepajėgus to padaryti.

Logika sako, kad ši kontrolė mūsų pragyvenimo lygiui nieko neduos. Štai pavyzdys: pernai mes kreipėmės į Europos Komisiją dėl Lietuvos žemdirbių diskriminavimo Vokietijos žemdirbiai gauna žymiai didesnes išmokas nei Lietuvos ūkininkai, dėl to jie gali brangiau supirkti žemes nei mūsiškiai, tačiau nacionalinėms valstybėms neleidžiama įtvirtinti jokių saugiklių (saugikliai pagal EK reikalavimus buvo panaikinti). Jokių saugiklių, kad Lietuvos žemdirbys bent būtų prilyginamas Vakarų šalių žemdirbiams, nėra. Dabar siūloma, tai įžvelgiama kažką panašaus. Kontroliuojančių institucijų daugės, ir tai bus dar vienas žingsnis integracijos ES link. O teisingiau - link federalizacijos. Tai, mano nuomone, yra tikrasis šių iniciatyvų tikslas.

Ir pas mus iš Ukrainos atvažiuoja darbuotojai, kur kalbėta, kad jie - pigesnė darbo jėga. Bet jie jau dabar gauna tokias algas, kaip lietuviai, o todėl, kad mes statybininkų nebeturime. Išeina, jeigu mūsų statybininkai nuvyksta į kitas ES valstybes, jie turėtų teisę gauti lygiai tiek, kiek gauna vietiniai. Ar darbdavys bus suinteresuotas priimti iš mūsų atvykstančius darbuotojus? Ar turės verstis su savo darbuotojais? Kitaip sakant, tai mechanizmas, apsaugantis savo rinkas, - to anksčiau nebuvo pastebima, o dabar vyksta apsisaugojimas. Beje, būta konflikto tarp Lenkijos ir Prancūzijos dėl to, kad Lenkijos migrantai labai daug dirba Prancūzijoje ir užima didelę darbo rinkos dalį gaudami ten gerokai mažesnį atlygį. Tokiu būdu jie tarsi stumia vietinius gyventojus iš darbo rinkos.

Mūsų įsitikinimu, kadangi yra toks planas - „kelių greičių Europa“, tai vienas žingsnių, kaip minėjau, federalizmo link. Daugiau kontroliuojančių institucijų, daugiau bendrų institucijų. Vis didinama ES institucijų kontrolė atitinkamai mažina mūsų nacionalinių institucijų vaidmenį, kitaip sakant, nacionalinių valstybių vaidmuo menksta. O nykstant nacionalinėms valstybėms, nyksta ir gyventojų identitetas, mūsų kultūra, daugelis kitų dalykų.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“