respublika.lt

Algimantas RUSTEIKA: norite kruvinos „revoliucijos“?

(0)
Publikuota: 2021 rugsėjo 19 21:50:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Algimantas Rusteika. Stasio Žumbio nuotr.

Praūžavęs Rugsėjo mitingas kai kuriuos visuomenės sluoksnius lyg ir nuvylė: baigėsi taikiai ir net dvi dešimtys protestuotojų, sulaikyti policijos, gana greitai buvo paleisti. Matyt, neliko patenkinta ir valdžia, kuri, kaip rodė šarvuočių rikiuotė vidiniame Seimo kieme ir gatvėse policijos „nepastebėti" maišai akmenų, riaušėms buvo pasirengusi ir gal net jų laukė. Vienas mitingo organizatorių Algimantas RUSTEIKA vienų ir kitų klausia: norit kruvinos „revoliucijos"?

 

- Esat rašytojas, reto talento publicistas, plius pagal išsilavinimą (taip skelbia internetas) - inžinierius statybininkas, plius verslininkas, ir nors niekada negirdėjau jūsų kalbant aikštėse, kai kurie tekstai yra puikūs oratorinio meno pavyzdžiai. Jūs greičiausiai esate Šeimų sąjūdžio programos ir pareiškimų kūrėjas, na, pridursiu, trijų vaikų tėvas, kuris netrukus už vyro išleis dukrą... Ką būsiu pamiršusi?

- Nieko, nes viską pasakėt. Šeimų sąjūdyje nėra vieno lyderio - neduok, Dieve, faktinio lyderio pasaulyje jau prisigyvenom. Kiekvienas dirbam tą, ką geriau mokam ir išmanom, ir esam lyderiai savo veiklos srityje, tarpusavyje pasitikim ir į kitų kompetencijas nelendam. Aš užsiimu rašto darbais, na, o mašinos variklis ir katalizatorius yra, be abejo, Raimondas, be kurio energijos nebūtų nieko. Na, o šeima yra sielos tėviškė, iš kurios išeinam ir vėl sugrįžtam. Kiekvienas ją sau kuriame pagal tai, ką tikro turėjom - sūnus ieško žmonos, kurioje mato motiną, dukra ieško vyro, kuris primena tėtį. Čia pas mane viskas gerai.

- Vienas aktualiausių buvusio mitingo reikalavimų - panaikinti piliečius rūšiuojantį galimybių pasą. Kaip galvojate, kokią kainą laisvę aukodami dėl saugumo mokame (mokėsime) ateityje?

- Dabar taikoma teritorijos užėmimo ir visuomenės pasipriešinimo testavimo taktika, nes užimti daug lengviau, negu išsivaduoti. Kiek sugebėsi išlaikyti to, ką užgrobei, tiek bus tavo, todėl užimk kuo daugiau, o po to galėsi truputį atsitraukti. Taip elgiasi visi užkariautojai, savo tautos užkariautojai - taip pat.

Laisvės niekas dykai nedalina, jos visuomenė turi tiek, kiek sugeba iš valdžios pasiimti. Dabartiniai laikai yra ne tiek tiesioginės "klasių kovos", kiek valdžios kovos su visuomene laikai, o valdžią kontroliuoja naujasis, liberalusis neoimperializmas, valdomas globalių interesų, bankų ir korporacijų. Mūsų laisvės kainą nustatys suvokimas, kiek šliaužianti nelaisvė, šiandien suteikianti apgaulingų patogumų ir prisitaikėliškumo "galimybių", atims kiekvieno žmogaus, jo vaikų ir valstybės ateities.

Tačiau lygiai taip ir valdžia turi galvoti, kokią kainą dėl visuomenės nelaisvės ji gali sumokėti. Ir kad kada nors teks už savo veiksmus atsakyti net šioje jų laikinai administruojamoje teritorijoje su specialiųjų tarnybų kompromatais, parsidavėliška žiniasklaida ir visuotinai imituojamomis demokratijos procedūromis. Žmones valdo baimė prarasti darbą, paskolas, patogumus - mus paprasčiausiai nusipirko. Tačiau tiesos ir tikrumo jausmas niekur nedingo ir greitai prasiverš į paviršių tai, ko jie nesitikėjo, negi to dar nejaučiat?

- Jūs autorius apibrėžimo: Lietuvą laikinai administruojantys asmenys? Kokios aplinkybės leistų juos pavadinti kitaip (Lietuvos vadovais)?

- Mano apibrėžimas platesnis - Lietuvos teritoriją laikinai administruojantys asmenys. Nes Lietuvos valstybės su savo politika, finansine sistema ir valiuta, nepriklausoma teisėsauga seniai nebėra, tai tik teritorija, turinti savivaldos teises spręsti kai kuriuos (kuriuos leis šeimininkai) savo vidaus klausimus.

Jų pavadinti Lietuvos vadovais neleistų pavadinti jokios aplinkybės, nes jiems tai neskirta, atskiri, pavieniai asmenys tik patvirtina taisyklę - ši sistema miršta ir su laisvės lozungais ateina pirmykštis neapibrėžtumas, kur niekas nežino, kas bus.

Nepavargstu cituoti Frank Zappa: "Laisvės iliuzija tęsis tol, kol bus pelninga iliuziją tęsti. Tada, kai iliuziją taps pernelyg brangu išlaikyti, jie tiesiog susirinks dekoracijas, atitrauks užuolaidas, išneš stalus ir kėdes ir pamatysite teatro užpakalinės sienos plytas".

Dabar pasaulyje tai vyksta. O pirmoji mūsų iliuzija būtų tikėtis, kad tai praeis savaime, kaip sloga. Antroji - kad salėje užsižiebs šviesos ir mums atneš traškučių ir alaus. Ne, tiesiog prasidės kitas spektaklis, kurio scenarijus dabar yra rašomas. Jame dalyvausime tik tuo atveju, jei būsime pasirengę, organizuoti, ryžtingi. Jei konkrečiai žinosim, ko norime ir sugebėsim atskirti realius siekius nuo niekų, kuriuos mums norės įsiūlyti.

- Ne paslaptis, kad neretai žmogus nuvertina Lietuvos šeimų sąjūdį, nes, jo nuomone, jam vadovauja NE TIE žmonės. Turbūt ir valstybę mes neretai nuvertinam tik dėl to, kad prie jos vairo stovi NE TIE. Dėl kokios katastrofos Lietuvoje išnyko TIE žmonės?

- Už vairo stovi ne tie ir viską padarys, kad neateitų tie. O tie neišnyko, jie egzistuoja už propagandos uždangos.

Dar mums sukurta tokia graži pasakėlė - valstybę valdo labai blogi žmonės! Va, išsirinksim gerus - tai viskas staiga bus gerai! Tiesiog nuo pirmadienio, devintos ryto ateis iš labai gero pasaulio nuostabieji ir, svarbiausia, mums nieko nereikės daryti!

Tik bėda, kad to pasaulio nėra ir žmonės yra tokie, kokie yra ir tų idealiųjų kitų niekada nebus. Reikia statyti gyvenimą iš tokių plytų, kokios yra.

O jei ką pradedi daryti, tai bemat atsiranda begalė, kurie sako - ne taip darot! Ne tie daro! Bet kaip reikia - nepasakys, arba pasakys kokią apgailėtiną nesąmonę, kurios esmingas tikslas - pateisinti savo bailumą ir nieko nedarymą.

Dabartinę protesto visuomenę sudaro trys dalys. Pirmoji, kurie visada buvo aktyvūs. Ten daugiausia radikalumo pakeisti per tris dešimtmečius nustekentą valstybingumą per tris dienas. Antroji - dabar kylanti, baimę įveikusi visuomenė, apsidžiaugusi atgimimo viltimi. Suvokia proceso sudėtingumą ir pasiryžusi ilgam darbui. Ir trečioji - tylioji dauguma, kuri nepatenkinta ir supranta, kas vyksta, bet dar dvejoja, laukia kaip baigsis ir norėtų prisidėti prie nugalėtojo, kada tas ims aiškėti.

Nebus jokio "vieningo" judėjimo, kiekviena visuomenės dalis sukurs savo struktūras. Pirmoji - aršias ir agresyvias, antroji nuosaikesnę ir gausesnę, trečioji - daugelį inteligentų, kultūrininkų, tikrųjų žmogaus teisių organizacijų. Natūraliai jos pyksis ir konkuruos, bet bendradarbiaus dėl bendro intereso.

- Kas yra tas pilietiškumas, apie kurį visi kalba? Koks jo santykis su valdžia?

- Žmonės galvoja, kad pilietiški yra tie, kurie rūpinasi savo valstybe. Nes valstybė yra jie. Valdžia galvoja, kad pilietiški yra tie, kurie rūpinasi savo valdžia. Nes valstybė yra jie.

Užsienio politikos paskirtis - priešus padaryti neutraliais, neutralius - sąjungininkais, sąjungininkus - draugais, draugus - neišskiriamais. Viskas matuojama naudos valstybei ir jos žmonėms matu.

Šitie viską daro atvirkščiai. Ir nieko nematuoja nauda valstybei ir žmonėms. Matuoja nauda sau, nesuprasdami, kad tai laikina, kaip ir jie patys ir už viską anksčiau ar vėliau reikės susimokėti savo nauda. Dabar tai jau jiems artėja.

Ar yra dar kas nors, su kuo jie išorėje ir viduje yra nesusipykę, išskyrus šeimininkus? Per metus privaryt šalį ir supriešint žmones iki pilietinio karo ribos - tą reikia sugebėt.

Lietuviškojo "konservatizmo" pasiekimas - partnerystės įstatymą prilyginti kovo 11-jai. To beprotnamio napoleonai nesugalvotų. Klausimėlis - iki ko prieis per likusius tris, tegu ir paskutinius savo metus?

- Manote, kad po šito mitingo puolimas kiek atlėgs, kad „žinomi žmonės" jo nepasmerks? Kad kultūros žmonės palaikys ir jų laisves bei teises ginančius reikalavimus?

- Mūsų kultūra dabar toks uždaras išrinktųjų klubas, kur tema apie tikrąjį gyvų žmonių gyvenimą - blogas tonas. Sugebėję vienintelį kartą drebančiom kinkom išeiti kiškių protestui - dėl honorarus išmokančio savojo leidinio pafinansavimo.

Galiu suprasti. Sovietų laikais valdžia sudarė sąlygas rimtų menininkų elitui gyventi geriau negu masei ir nupirkdavo lojalumą patogumais, pagarba visuomenėje ir sotumu. Dabar viskas paprasčiau - valdžia uždėjo trumpą finansinį pavadėlį ir nusiperka lojalumą alkiu. Nebūsi toks kaip reikia - uždusi be užsakymų, be publikacijų, be paramos su savo vaikais, pačia, sergančiais tėveliais ir paskolomis. Daug geriau veikia, pripažinkim.

Tie, kurie nepriklauso nuo valstybinio tešmens, yra laisvi, nors jų vis mažiau. Ir jie tikrai mitingo reikalavimus supranta ir anksčiau ar vėliau pas žmones ateis.

Na, o tešmens herojai tai pasmerks ir jau pasmerkia, jų pašaukimas niekinti tai, kas valdžiai nepatinka. Juokingiausia, kad pasikeitus vėjo krypčiai tie "žinomi žmonės" pirmieji ims šlapintis pavėjui, toks jų talentas. Dar prisimenam visi, kaip buvę komunistai po 1990-jų sutūpė pirmosiose bažnyčių eilėse.

- Iš šalies žiūrint, atrodo, tarytum valdžios tonas Šeimos sąjūdžio atžvilgiu tampa nuosaikesnis, kad arogancijos bendraujant su kitaminčiais daug mažiau, - ar šitie niuansai gali paveikti Lietuvos šeimų sąjūdžio tikslus?

- Jokių niuansų nėra, todėl ir poveikio mums nėra. Jie tik pakeitė leksiką, nes arogancija ir daugumos žmonių niekinimu katastrofiškai pralošė viešuosius ryšius. Ir specialistai, matyt, jiems patarė, padaryti gudrų ėjimą - "eiti į dialogą". Jų sumanymas buvo paprastas - jeigu neinam, tai mus apskelbia marginalais, kurie neturi ką pasakyti, o jei einam - tai jiems pliusas, kad išklauso protestuotojų. Na, vien išlošimai valdžiai, ar ne?

Nutarėm sužaisti savo partiją - puikiai suvokdami, kad niekas rimtai nesirengia derėtis, nueinam ir pateikiam ultimatumą su minimumu reikalavimų, kuriuos įvykdžius mitingą, kurio taip bijo, galim atidėti, bet jo neatsisakom ir toliau siekiam to, ką pradėjom. Į valdžios padarytą viešųjų ryšių ėjimą atsakom savuoju - jei bent vieną reikalavimą patenkina, tai jau laimėjimas, jei ne - valdžia atsisako klausytis žmonių ir darom mitingą tuoj pat.

Na, o Lietuvos šeimų sąjūdžio tikslų valdžia paveikti negali, šie niuansai gali koreguoti taktiką politiniame žaidime ir nieko daugiau. Jūsų minimoje situacijoje ne visi tą suprato, bet tai natūralu. Nebent kas nori per vieną mitingą sukelti kruviną "revoliuciją", bet tai jau mentaliteto lygio dalykas. Reikėtų suprasti, kad valdžia labai laukia tokios įvykių eigos, yra tam pilnai pasirengusi ir net tą skatina.

- Kaip atremtumėt priekaištus esą Lietuvos šeimų Sąjūdis taikosi į Seimą? Argi blogai, jei ateitų žmonės su Tautos išsaugojimo programa?

- Primityviai galvojama, kad jei valdžia tikrai bloga, tai visi opozicionieriai ir "antisistemininkai" būtinai mieli ir pūkuoti. Iš tikrųjų publika labai įvairi, ten knibžda ir nesuprastų genijų, ir avantiūristų, ir puikių, dorų žmonių - tai normalu.

Valdžios parankiniai kaltina valdžios troškimu, nes bijo ją prarasti. Kiti opozicionieriai kaltina valdžios troškimu, nes bijo konkurentų. Būtų nenormalu, jei būtų kitaip.

Norint laimėti dabar, reikia į Seimą neiti. Nes visuomenė tiek supriešinta, kad bet koks naujas politinis darinys taptų neapkenčiamas visų kitų partijų ir jų šalininkų, o pergalė prieš globalių jėgų instaliuotą sistemą įmanoma tik daugumos piliečių vieningu veikimu.

Taip, tą gali padaryti visuomeninis judėjimas su Tautos išsaugojimo programa ir turintis visuomenės daugumos palaikymą. Būdas - visur ir visada remti tuos žmones, kurie palaiko Tautos išsaugojimo programos principus, gal net sudarant su jais sutartis, kuriose kandidatai įsipareigotų vykdyti esminius programos punktus ir laikytis joje įvardintų vertybių. Ir nepaliaujamas visuomenės protestų spaudimas valdžiai.

Sąjūdis taip pat nebuvo partija ir ja tapusi greit prarado bet kokią įtaką ir pasitikėjimą. Jo didžiausia jėga būtent taip ir buvo realizuota - per protestus ir kandidatų rėmimą. Ši valdžia tą pavojų sau gerai nujaučia ir jau rengia pasiūlymus rinkimų sistemos pertvarkai, kur liktų tik sąrašiniai rinkimai.

- Gal tiesiog lovys yra lovys ir jis gadina žmones, net pačius tyriausius?

- Išbandymas valdžia sunkiausias net, kaip sakote, "tyriausiems". Kur jie, tie grynuoliai? Visada juk galima manyti, jog tai, ką padarysi, bus naudinga visuomenei ar jos daliai ir save pateisinti. Todėl politikoje reikia ne vien ieškoti dorų ir protingų, kurių absoliučiai tokių juk ir nėra, o užtikrinti valdžios kontrolę. Kad valdžia iš tikrųjų, be jokių imitacijų ir apgavysčių būtų renkama, perrenkama, kritikuojama ir kontroliuojama, o visuomenė turėtų realius svertus jai paveikti ir pakeisti.

Baimė būti atleistam darbdavio ir prarasti gerą, garbingą darbą - kito būdo pasaulis valdžiai kontroliuoti dar nesugalvojo. Užsidaryti nuo žmonių už gelžbetonio sienos, juos gąsdinti diktatūra ir valstybės galios prievarta - kito būdo žmonėms kontroliuoti valdžia dar nesugalvojo. Vienintelis būdas tą pakeisti - tikra, kuo labiau tiesioginė demokratija.

Lietuvos šeimų sąjūdis yra priėmęs ir visuomenei pateikęs išsamią demokratinių reformų programą. Viena dažnai šmėkščiojanti ekrane politologė apie ją pasakė - "perskaičius gali sustoti kvėpavimas". Šios programos, kurios mažas ištraukas skaičiau ir Katedros aikštės mitinge, niekur niekas nepateikia, gal todėl, kad kam nors tikrai gali sustoti kvėpavimas, ar kad žmonės nepradėtų rimtai galvoti, ką daryti? Beje, "Respublika" irgi jos nepaskelbė. Gal galiu ir aš jus paklausti - kodėl?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s