A.Galvonaitė nesako „atia“

- Klimatologijos srityje dirbate jau daugiau kaip 40 metų. Ar po tiek laiko dar galima mylėti savo darbą? - paklausėme klimatologės Audronės GALVONAITĖS.

- Taip, man tai labai mėgstamas darbas, nes jis ne tik labai įdomus, bet ir sunkus. Kartais tikrai reikia 20 kartų per dieną atsakinėti į tą patį klausimą, bet visa tai yra labai įdomu, verčia pasitempti, nuolat tobulėti, ieškoti priežasčių, o ne tik žvalgytis į dangų.

- Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje praleidote 24 metus ir jau skaičiuojate paskutines dienas šiame darbe. Ar tai reiškia, kad visiems žinomos klimatologės nebematysime kalbančios apie orus?

- Nors darbą baigiu, tikrai niekur nedingsiu, vis dar būsiu pasiekiama, toliau skaitysiu paskaitas ir dalyvausiu įvairiose veiklose. Tiesiog noriu kiek daugiau pagyventi sau, tad šiek tiek nusprendžiau sumažinti krūvį. Manau, pasitraukti reikia laiku. Kaip sportininkams - kol dar esi reikalinga ir suvoki, kad reikia išeiti. O kai paprašo ar žiūri, norėdami atsikratyti, tai sudėtingiau.

Noriu užleisti vietą kitiems, jaunesniems, paskatinti pačius ieškoti atsakymų, tobulėti. Per šiuos metus daug patyriau ir išsinešu didžiulį žinių bagažą, nepaprastai daug naujų pažinčių. Nuolat bendrauju su žmonėmis, žinau jų problemas, pomėgius, visuomet stengiuosi padrąsinti. Ir vis dar neprarandu vilties išmokyti lietuvius šypsotis.

- Oficialiai baigusi darbą hidrometeorologijos tarnyboje ką nuveiksite pirmiausia?

- Pirmiausia eisiu susipažinti su Vilniumi. Aš labai mėgstu vaikščioti pėsčiomis, o dėl to, kad nuolat esu tokia užimta, Vilniuje ėmiau jaustis kaip turistė. Pastebiu, kad jau daug ko nematau, nežinau, ir kitą kartą pati nustembu pamačiusi, kad štai tai vienas, tai kitas naujas objektas mieste atsirado. O čia tiek daug pramogų, parodų. Galų gale namie turiu dar tiek daug neperskaitytų knygų...

- Nuolat ant klimatologų niurzgame, kai oro nenuspėja, o paskui dar ir anekdotų prikuriame. Ar tai netrukdo dirbti?

- Niekuomet dėl to neįsižeidžiu. Kartais ir pati pajuokauju, kas būtų, jei mane, nuolat pasakojančią apie tai, kaip apsisaugoti nuo žaibo, pačią nutrenktų. Nebūtų tada kaip žmonėms pasiaiškinti, kodėl taip įvyko. Juk būna situacijų, kai viską išsiaiškini, atrodo, jau žinai, kodėl vienaip ar kitaip dedasi, o tada viskas pasikeičia ir lieka tik keikti save, nes nėra ką daugiau kaltinti (juokiasi). Juk ir mes kartais paburnojame ant sinoptikų, bet suprantame, kad nieko pakeisti negalima, tad pasijuokiame vieni iš kitų, ir tiek.

- Dažnai sinoptikų prognozės lyginamos su gamtos reiškiniais ir gyvūnų elgesiu. Kuo pasitikite labiau pati?

- Gamtos reiškinius stebiu tik žaidimui, o labiausiai tikiu mokslininkų prognozėmis. Labai sunku susisteminti ir numatyti viską, kas vyksta gamtoje, ką mes išskiriame į atmosferą, todėl netgi mokslininkų prognozės nepasitvirtina gan dažnai, būna nukrypimų. O liaudiški pastebėjimai naudingi galbūt artimam laikotarpiui, kelioms dienoms į priekį, kai oras spėjamas pagal dangaus spalvą, augalus, gyvūnų elgesį. O ilgalaikės prognozės, ypač pagal visus šventuosius ir jų dienas, man neatrodo patikimos. Beje, aš, būdama specialistė, iki šiol nežinau, ką tas barsukas turi daryti viduržiemį. Nes Žemaitijoje sakoma vienaip, o Aukštaitijoje kitaip. Arba tie barsukai skiriasi, arba požiūris į juos.

- Ir šiemet buvo žadėta tai šilta, tai šalta žiema. Norisi sakyti, kad sulaukėme jos visai nelietuviškos?

- Normalus lietuviškas vasaris tikrai turėtų būti su pūgomis ir sniegu. Kaip matome, dabar šis mėnuo daugiau primena kovo pabaigą. 1956 metų vasario pradžioje Lietuvoje buvo -42,9 laipsnio temperatūra. Tai buvo šalčiausia vasario 1-oji, iššalo sodai ir žmonės gelbėjosi, kaip galėjo. O šiemet turime akivaizdžiai pavasarines dienas.

- Vis šiltėjant žiemoms, sunku negalvoti apie klimato atšilimo padarinius. Ko reikėtų laukti ateityje?

- Ateityje laukia didžiuliai kontrastai, kai galime sulaukti, jog vieną dieną bus labai karšta, o kitą - labai vėsu ir atvirkščiai. Tai matėme ir sausio mėnesį, kai kone per parą temperatūra pakilo 20 laipsnių. Žinoma, dėl to atsiranda ir įvairių reiškinių, tokių kaip uraganai, audros.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“