1 nuotr.Vakar „Vakaro žinios" rašė, kad Seime generalinė prokurorė Nida Grunskienė aiškino, kas prieš savaitę įvyko Seime, kad STT turėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką. Prokurorė tikino, kad Seimo narys priešinosi pareigūnų veiksmams, tačiau paaiškėjo, kad STT net nepasivargino to užfiksuoti, tad teks naudotis paties M.Puidoko advokato padarytu vaizdo įrašu.
Viešai pateikti prokurorės paaiškinimai įtikino ne visus. Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė savo socialinio tinklo anketoje pastebėjo, kad po prokurorės vizito Seime liko nemažai neatsakytų klausimų. „Po generalinės prokurorės atsakymų į Seimo narių klausimus liko keletas svarbių nepaklaustų/neatsakytų klausimų, kurie nereikšmingi pačiam ikiteisminiam tyrimui Seimo nario padėjėjo atžvilgiu, bet svarbūs bet kurio Seimo nario (atsiribokime nuo Seimo nario M.Puidoko asmenybės) imuniteto aspektu:
Ar teisėjas sankcionavo kratą Seimo nario ar jo padėjėjo darbo vietoje? Ir vienu, ir kitu atveju svarbu atsakyti į klausimą, ar teisėjui buvo atskleista, kad minėtų asmenų darbo vietos nėra atskirtos, t.y. jie dalijasi ta pačia patalpa.
Ar teisėjui sankcionavusiam mobiliųjų telefonų poėmį buvo atskleista, kad tie telefonai priklauso Seimo nariui? Pagal tai, kas buvo pasakyta viešai, panašu, kad šalia sankcijos atlikti kratą padėjėjo darbo vietoje buvo išvardinti mobiliųjų telefonų IMEI numeriai, sudarant įspūdį, kad tai - padėjėjui priklausantys mobilieji telefonai. Taip galima, paskelbus įtarimus kad ir ūkvedžiui, prirašyti keleto Seimo narių, net ir prezidento, IMEI. Atsakymas į šį klausimą galėtų lemti atitinkamų pareigūnų atsakomybę, be to, keltų abejones dėl asmens kratos teisėtumo ir viešai išsakytos tezės, kad Seimo narys „nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų".
Ar, pradėjus kratą, Seimo narys buvo patalpoje? Kodėl buvo į ją įleistas?
Ar, prieš įeidamas į kratos vietą, t. y. savo kabinetą, jis buvo perspėtas, kad negalės išeiti, kol nepasibaigs krata?
Ar mobilieji telefonai buvo pas Seimo narį, prieš jam įeinant į kabinetą?
Ar, prokurorės įsitikinimu, galima taikyti Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą reguliavimą dėl asmens kratos ir asmenų, kurie turi teisinę neliečiamybę, atžvilgiu? Ar, jiems nesutinkant dėl teismo nesankcionuotos asmens kratos, prieš juos galima taikyti prievartą?" - viešai klausia I.Vėgėlė.
Jis taip pat užsiminė, kad Seimo nariai turėtų būti supažindinti su teismo sankcija, kuri leido atlikti kratą ir apie kurią tiek kalba specialiųjų tarnybų pareigūnai: „Į visa tai, tikėtina, atsakymus pateiks STT, atlikusi tyrimą ir, kas yra ypač svarbu, pateikdama Seimo nariams susipažinti teismo sankciją (bent jau jos rezoliucinę dalį) ir prokurorų surašytą teikimą sankcijai gauti (bent jau teikimo rezoliucinę dalį). Vis dėlto keisčiausias, mano supratimu, dalykas, nuskambėjęs šiandien Seime ir nesulaukęs atitinkamos parlamentarų reakcijos, buvo tai, kad STT atliks tyrimą per 30 dienų - t.y. per formalųjį teisės aktuose numatytą terminą. Prokurorė pranešė, kad prokuratūra nedelsiant atliko tyrimą ir jį baigė, o štai STT - neskuba."
