respublika.lt

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas VĖGELĖ: Savęs politikoje neprojektuoju (118)

2021 rugsėjo 07 20:00:00
Olava STRIKULIENĖ

Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalba, pasakyta rugpjūčio 20-ąją Birštone ir atkreipusi dėmesį, jog per pandemiją vis labiau varžomas žmogaus privatumas, jo teisės, vis dar audrina visuomenę ir teisininkus. Kalba susidomėjo daugiau nei 700 tūkstančių neabejingų žmonių. Vieni gyrė už drąsą, kiti įtarė, jog I.Vėgėlė suks į politiką. Su I.Vėgėlės nuomone nesutiko Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Kodėl net labai patyrę teisininkai skirtingai interpretuoja Lietuvos Konstituciją? Ko vertas pats svarbiausias valstybės dokumentas, jei jį galima interpretuoti taip, kaip konkrečiam teisininkui patogiau?

×
nuotr. 5 nuotr.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad nenori sukti į politiką - nori likti teisininkų būryje. Stasio Žumbio nuotr.



„Žinote, teisininkai mes esame tokie, mes esame įvairių nuomonių, o teisė yra tada, kai pasako teismas, - atsakė I.Vėgėlė. - Vienas teisininkas vienaip gali galvoti, kitas kitaip, o teisingumą sukuria teismas, nes teismas priima verdiktą. Galų gale, mes sutariame tik teisme."

- Bet žmonėms, kurie klausosi teisininkų viešų diskusijų, susidaro nuomonė - koks čia teisingumas, jei net teisininkai dėl jo nesutaria.

- Diskusijų yra visokių. Diskusijose ir gimsta tikroji tiesa. Vieni nuoširdžiau kalba, kiti - nelabai. Tiesiog reikia stebėti diskusijas ir vertinti.

- Pasitaiko ir nenuoširdumo?

- Visaip būna.

- Jeigu žmonės dėl perteklinių pandeminių apribojimų kreiptųsi į teismą, ar pavyktų jiems laimėti bylas?

- Manau, kad kai kurie ribojimai, numatyti nuo rugsėjo 13 dienos, keltų teisinių abejonių. Tie projektai nukeliavo į Seimą. Ten yra dalis ribojimų, kurie yra neproporcingi, bet pasakyti dabar avansu - sunku, kai tų sprendimų dar nėra. Dalis projektuose numatytų apribojimų, mano supratimu, yra neproporcingi ir pažeidžia Konstituciją bei Europos žmogaus teisių konvenciją.

- Kurie projektai jums kelia abejonių?

- Dėl privalomo vakcinavimo net ir tam tikros grupės asmenų stipriai abejoju, tai prieštarautų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui.

Antra, ar vis dėlto projektas, kad nepasiskiepijusieji ir „kovidu" susirgę turėtų patys atlyginti gydymo išlaidas, neprieštarauja Konstitucijai. Labai abejoju šiuo projektu, manau, jis absoliučiai neproporcingas teisiniu požiūriu. Prieštarauja Konstitucijos 53 straipsniui. Net ir Galimybių pasas, koks yra dabar, galėtų kelti konstitucingumo klausimų. Ar jo reguliavimas yra pagrįstas, teisėtas ir ar proporcingas.

Pagrįstumas ir proporcingumas yra esminiai elementai. Pats principas - neskiepytiems asmenims leisti lankytis tik mažesnėse parduotuvėse, yra nesuprantamas. Tokio reguliavimo pasekmė yra ne kas kita, kaip mažesnėse parduotuvėse sudaryti didesnę galimybę užsikrėsti, nes mažesnėse parduotuvėse būtų didesnis žmonių tankis.

Ar čia kaip bausmė, kad nesiskiepiji? Ar toks yra reguliavimo tikslas? Gausime visiškai priešingą rezultatą. Toks reguliavimas bus kaip bauda, kad nepasiskiepijai. Tai panašu į sankciją. Žiūriu šiuo pjūviu.

Mano supratimu, reguliavimo visuomenėje reikėjo 2020 m. žiemos periodu, kai skiepas saugojo nuo užsikrėtimo ir ligos platinimo labai aukštu procentu. O dabar visi mokslininkai pripažįsta, kad COVID-19 „Delta" atmainą gali platinti tiek nepasiskiepiję, tiek pasiskiepiję. Tik pasiskiepijusieji perserga lengviau. Kalbama tik apie sveikatos sistemos apsaugą, kad nepritrūktų „kovidinių" lovų. Bet valstybės pareiga buvo per pusantrų metų, kai yra pandemija, tas lovas surasti. Jei manė, kad bus poreikis. Nes mes gyvename ne kaimelyje, ne miestelyje, bet valstybėje.

- Kai kas jūsų asmenyje jau įžvelgia būsimą Tautos lyderį. Gal pasuksite į politiką?

- Žinote, aš savęs politikoje neprojektuoju. Esu Advokatų tarybos pirmininkas ir noriu Advokatų tarybos pirmininku būti. Čia matau geriausias galimybes padėti sustabdyti tą reguliavimą, kuris galimai neteisėtas. Čia matau daug didesnes galimybes atkurti taiką visuomenėje. Noriu labai padėkoti visiems, kad taip mane parėmė sunkiu laiku. Buvo ir lavina vertinimų ne konstruktyvių, bet nukreiptų į asmenį.

- Ar po jūsų kalbos, pasakytos Birštone, susiskaldė ir teisininkų bendruomenė?

- Ne, teisininkų bendruomenė nesusiskaldė. Kiekvienas teisininkas turi savo nuomonę. Net yra toks anekdotas - kur du teisininkai, ten trys nuomonės. Tai rodo pliuralizmą, tai rodo demokratiją ir tai yra šaunu.

- Tai kas, jūsų nuomone, atsitiko, kad visuomenė dabar tiesiog katastrofiškai susiskaldžiusi?

- Visai neseniai diskutavome su kolegomis apie tai. Per visus pasaulio kataklizmus - marus, karus - visuomenės radikalizuojasi. Taip ir nacizmas gimė iš radikalizacijos. Tą radikalizaciją stebime ir dabar. Baisu kartais atidaryti „Facebook" ar kitus socialinius tinklus. Nuolat skaitai ad hominem nukreiptus komentarus. Manau, kad priežastis - padidėjusi visuomenės įtampa dėl „kovido". Visi bijo dėl savo sveikatos. Vieni bijo skiepytis, kad nepakenktų savo sveikatai. Kiti skiepijasi, nes bijo susirgti kovidu ir taip pakenkti savo sveikatai. Tas pats bendras vardiklis - baimė dėl savo sveikatos ir noras gyventi laisvėje. Tik abi pusės mato skirtingus sprendimus ir siūlo juos labai radikaliai.

Tikiu, kad politikai turi imtis lyderystės ir ieškoti bendro problemos vardiklio. Pasiekti visuomenės susikalbėjimo. Jo Lietuvoje dabar labai trūksta.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (118)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
  • PABRANGO: Naftos kaina pabrango iki 85 USD, o iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100 USD ribą.
  • LEIDIMAS: Penktadienį Italijoje įsigalioja naujos kovos su COVID-19 priemonės – nuo šiol kiekvienas darbuotojas privalo turėti vadinamąjį „žaliąjį leidimą“, rodantį, kad asmuo yra pilnai paskiepytas, pasveikęs arba jo COVID-19 testas yra neigiamas.
  • PREKĖS: „Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai.
  • TESTAI: Prancūzijoje dėl koronaviruso norintys pasitikrinti nepasiskiepiję žmonės nuo penktadienio turės mokėti už testus savo pačių lėšomis, nebent jie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
  • RINKIMAI: Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose Lietuva išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui.
  • NAUJIENA: Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujo vaisto nuo koronaviruso vertinimo procesą.
  • BAUDA: Televizijos ir interneto paslaugų teikėjui „Cgates“ skirta 215.000 Eur bauda.
  • SANDORIAI: Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų.
  • AKCIZAS: Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje taikomas akcizas dyzelinui yra ženkliai mažesnis nei benzinui, be to, vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai esą skatina gyventojus pirkti taršius automobilius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mažo kiekio narkotinių medž. dekriminalizavimas yra žingsnis iki narkotinių medž. legalizavimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+2 +9 C

 

+1 +4 C

+8 +12 C

+5 +10 C

 

+4 +8 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s