Advokatas: Skiepijimas be tėvų sutikimo - neteisėtas

Įstatymus galima traktuoti, kaip patinka?

Dar birželio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija viešai pasidžiaugė, jog eksperimentiniais preparatais, kurių tyrimai bus baigti tik 2023-iaisiais, jau gali skiepytis ir 12-15 metų vaikai. Ir tam net nebūtinas tėvų ar globėjų sutikimas. SAM nurodė, jog nepilnamečių skiepijimui užtenka jų noro ir... gydytojų konsiliumo sprendimo.

Tokią poziciją nuolat viešai kritikuoja profesorius, teisininkas Ignas Vėgėlė. Advokatūros pirmininkas primena, kad už nepilnametį asmenį ir jo veiksmus atsako tėvai arba globėjai. Tai reiškia, kad pagal galiojančius įstatymus, nepilnamečio sveikatos priežiūros klausimus spręsti turėtų irgi jie. Taip pat I.Vėgėlė ne kartą akcentavo, jog socialinis žmonių gyvenimas gali būti reguliuojamas tik įstatymais, o ne atskirų ministrų įsakymais ar nurodymais. Deja, atsakingos institucijos šios kritikos girdėti nenori.

Kas už tai atsakys?

Tą patį „Vakaro žinioms" sakė ir mama Renata. Jauna moteris nuogąstavo, kad vaikui pasireiškus stipriems šalutiniams poveikiams, jis gali nesulaukti tinkamos pagalbos.

„Dukra dažnai kartojo, kad nori grįžti į kontaktinį ugdymą ir normalų gyvenimą. Puikiai suprantame, kad ji pasiilgo draugų ir bendravimo, tačiau, manau, šie jos lūkesčiai neturėtų būti realizuojami pažeidžiant galiojančius įstatymus. Šiaip ar taip, bet už savo dukrą, iki jai sukaks 18-a, atsakingi esame mudu su vyru, tad, neduokdie, situacijai pablogėjus, rūpintis ja reikės mums, o ne eksperimentinę vakciną suleidusiai seselei ar dar kažkam", - nerimavo mama.

Šis jos nerimas yra visiškai suprantamas. Be to, Renatos nuomone, į teisiškai savarankiškai negalinčius veikti paauglius buvo nusitaikyta tyčia.

„Manau, kad jie puikiai supranta, jog brendimo metu paauglys yra ne tik lengvai pažeidžiamas, bet ir linkęs maištauti. Toli gražu ne visi tėvai pritaria šiems skiepams, tad, be galimybės grįžti į „normalų gyvenimą", vaikams kyla noras maištauti. Tada jais pradedama manipuliuoti, bet niekas neprisiima atsakomybės už galimus šalutinius poveikius.

Prieš leidžiant vakciną, nėra pasigilinama į galimas vaiko ligas ir tikėtinas komplikacijas. Dukrą skiepijant buvo paklausta tik apie savijautą tuo metu ir žinomas alergines reakcijas.

NVSC, kai jiems pasiskambinau, sakė, jei kyla abejonių, galiu palydėti vaiką, bet kaip tą padaryti, kai jie priimami vieni?

Manau, taip neturi būti, todėl mes su kita nukentėjusia mama, planuojame kreiptis į teismą ir padaryti viską, kad apsaugotume kitus tėvus nuo tokių situacijų", - artimiausiais planais pasidalino mama.

Nepilnamečiai atsako patys už save?

Kadangi nupasakotos situacijos yra susijusios su nepilnamečiais asmenimis, „Vakaro žinios" pasidomėjo, ką apie tai mano Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Jos atstovė Alina Žilinaitė teigė, kad įstatymais yra apibrėžta, iki kokio amžiaus dėl vaiko sveikatos priežiūros sprendžia tėvai ar globėjai, o kada jis jau gali priimti savarankiškus sprendimus.

„Yra numatyta, kad vaikams iki 16 metų gydymo paslaugos teikiamos tik su jų atstovų sutikimu. Jaunuolis nuo 16 metų laikomas galinčiu teisingai vertinti savo sveikatos būklę bei turinčiu teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Tad, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, vaikas iki 16 metų, norintis pasiskiepyti nuo COVID-19, turėtų atvykti su savo tėvais ar globėjais, o sulaukęs 16 metų jis jau turi teisę šį sprendimą priimti savarankiškai", - nurodė ji.

Paprašyta patikslinti, kuris įstatymas nurodo, jog nepilnamečiui sulaukus 16-os nebelieka tėvų atsakomybės ir jų dalyvavimas sveikatos paslaugų teikimo (ar kituose) procesuose nebėra būtinas, ji pakartojo CK nuostatą, kad vaikus iki pilnametystės prižiūri tėvai ir iš karto ją pabandė paneigti.

„Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog už vaikus iki 18 metų yra atsakingi jų tėvai, įstatymai tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko brandą, nustato specialias taisykles ir jaunesnio amžiaus vaikams suteikia tam tikras platesnes teises", - teigė A.Žilinaitė, bet konkrečių įstatymų, taip ir neįvardino.

Komentuoja  advokatas Mažvydas MISIŪNAS:

Susiklosčiusi situacija dar kartą parodo jau sistema tapusį chaotišką įstatymų ir poįstatiminių aktų priiminėjimą.

Teisine prasme, kaip organizuoti nepilnamečių (nuo 16-18 metų) skiepijimąsi, visi vertina skirtingai: SAM specialistai - vienaip, Seimo nariai - antraip, teisininkai - trečiaip.

SAM atsakymuose referuojama į LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽAĮ) 14 str. 1 ir 2 d. Tačiau ten nėra eliminuota tėvų pareiga kartu su nepilnamečiu dalyvauti su jo sveikata susijusių klausimų aptarime. Sistemiškai aiškinant įstatymus, šie numato tik dalinę nepilnamečio asmens atsakomybę už savo sveikatą, nes juo iki pilnametystės privalo rūpintis tėvai, globėjai.

Todėl priimant sprendimą dėl imunoprofilaktinės intervencijos nepilnamečiui privalo dalyvauti tėvai. Juolab kad remiantis PTŽAĮ 14 str. 2 d. sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią.

Pažymėtina, kad sveikatos specialistams nėra daroma jokių išimčių dėl būtinybės atsakingai, nuodugniai ištyrus, atsižvelgiant į nepilnamečio interesus parinkti teisingus diagnostikos ir gydymo metodus. Neturėtų kilti dvejonių, kad be nepilnamečio tėvų, globėjų dalyvavimo, šios įtvirtintos įstatymo normos įgyvendinti neįmanoma.

Kartu kyla ir kitas, ne mažiau svarbus, klausimas, ar imunoprofilaktikos specialistai, dirbantys „Litexpo" bei kituose vakcinavimo centruose gali būti prilyginami sveikatos priežiūros specialistams PTŽAĮ prasme. Turiu mintyje - ar jiems kvalifikacijos pakanka? Ar jie gali spręsti nepilnamečiams taikytinus diagnostikos ir gydymo metodus?

Visi žinome, kad įprastai klausimus, susijusius su nepilnamečio gydymo metodais, sprendžia jo šeimos gydytojas. Jis žino visą nepilnamečio ligos istoriją ir numato riziką bei pasekmes priimant sprendimus dėl skiepijimosi. Tačiau visais atvejais sprendimo priėmime.kartu su nepilnamečiu dalyvauja tėvai, globėjai.

Reikėtų prisiminti, kad dar 2019 m., prieš pandemiją, SAM ministras priėmė įsakymo Nr. 468 pakeitimą, nurodant, jog „pacientui arba tėvams (globėjams) atsisakius rekomenduojamų skiepijimų, atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo jie turi patvirtinti raštu". Taigi aiškiai parašyta, kad skiepijant nepilnametį turi dalyvauti tėvai, kurie, jei atsisako nepilnamečio skiepijimo, apie tai turi patvirtinti raštu. Tuomet, akivaizdu, kad be tėvų, globėjų dalyvavimo nepilnametis nuo 16 metų negali būti skiepijamas.

Be to, prieš vakcinuojant tėvams turi būti pateiktas kontrolinis skiepų vaikams ir paaugliams kontraindikacijų patikrinimo klausimynas. Jame pateikiami klausimai, į kuriuos gali atsakyti tik tėvai. Jie apima galimas nepilnamečio alergijas, komplikacijas po skiepų ir pagaliau, visą sukauptą informaciją apie vaiko sveikatą. Šių žinių apie save nepilnametis negalės pateikti. Todėl dar ir dėl šių argumentų, neprieštaraujančių kitų kolegų išsakytai nuomonei, galima teigti, kad nepilnamečių nuo 16 metų vakcinavimas be tėvų žinios išeina už teisėtumo ribų.