Advokatas I.Vėgėlė: „Vyksta viena gėdingiausių advokatūros istorijoje bylų“

Pavyko gauti dokumentą

Antradienį Advokatų garbės teismui uždarame posėdyje nagrinėjant savo nario, 48 metų advokato prof. dr. I.Vėgėlės drausmės bylą, įvyko ryškus posūkis - nusišalino šio teismo narys, žiniasklaidos ir intelektinės teisės srityje besispecializuojantis advokatas Andrius Iškauskas.

„Vakaro žinioms" I.Vėgėlė komentavo: „Toliau vyksta viena gėdingiausių, mano įsitikinimu, Lietuvos advokatūros istorijoje bylų, kurioje ministrė persekioja mane už saviraiškos laisvę, kritiką valdžiai, teisinio reguliavimo kritiką. Kartu tai vyksta su vienu feisbuko vartotoju. Nuo pat bylos pradžios man kėlė abejonių vieno Garbės teismo nario šališkumas ir nepriklausomumas. Buvau pateikęs prašymą jam nusišalinti. Šiandien paaiškėjo skandalingi faktai.

Pats pareiškėjas A.Tapinas pranešė, kad advokatas A.Iškauskas, esantis ir pranešėjas mano byloje (t.y. pagrindinis teisėjas), anksčiau yra vedęs seminarą VšĮ „Laisvės TV" ir tai buvo užsakytas veiksmas. Man paklausus, ar nebuvo daugiau VšĮ „Laisvės TV" ar A.Tapinui teiktų kitų paslaugų, susitarimų ar pan., nuskambėjo neigiamas atsakymas.

Tačiau man pavyko gauti dokumentą, kuriame nurodyta, kad A.Iškauskas, prieš keletą metų teisiškai atstovavo VšĮ „Laisvės TV". Pateikiau šį dokumentą apie teismo nario nutylėtus teisinius santykius, prašymą nušalinti šį pranešėją mano byloje. Galų gale A.Iškauskas nusišalino.

Labai apgailestauju, kad dėl kolegos netinkamo elgesio, kuris sukelia didžiulę negarbę visam Advokatų garbės teismui. Kai jo narys nutyli tokius faktus, tai - neatleistina.

Esu nusivylęs. Tai tikrai skandalingas faktas. Panašu, kad ir mano ankstesnės abejonės taip pat ir dėl ministrės vykdyto Garbės teismo nario skyrimo gali turėti rimtą pagrindą. Viliuosi, kad šis gėdingiausias procesas advokatūros istorijoje baigsis rugsėjo 19 d."

Mato dvigubus standartus

A.Iškauskas „Vakaro žinioms" kategoriškai atsisakė komentuoti tiek nusišalinimo aplinkybes, tiek santykį su VšĮ „Laisvės TV". Jis tvirtino, kad visus komentarus teikia Garbės teismo pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė. Pastaroji sakė: „Byla toliau nagrinėjama. Šiuo metu negaliu komentuoti".

Kaip rašė „Vakaro žinios", vasario pabaigoje vykusiame Garbės teismo posėdyje, kuriame pradėta nagrinėti ši istorinė byla, I.Vėgėlė pirmiausia paprašė, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalintų du E.Dobrovolskos paskirti teismo nariai. Garbės teismą sudaro penki nariai. Trys iš jų išrinkti advokatų visuotiniame susirinkime.

„Vakaro žinioms" I.Vėgėlė yra sakęs: „Ministrės paskirti nariai, kuriuos ji gali ir atšaukti, mano byloje negali būti realiai objektyvūs. Ministrė juos paskyrė, kai A.Tapinas viešai paskelbė, kad kreipsis į Garbės teismą." Į šį prašymą minėti ministrės paskirti kolegos tuomet numojo ranka.

Beje, pernai gruodį Seimo narys Aidas Gedvilas, surinkęs 17 parlamentarų parašus, kreipėsi į ministrę, prašydamas iškelti drausmės bylą A.Iškauskui dėl to, kad šis, kaip teigta, ilgą laiką sistemingai pažeidinėjo profesinei veiklai taikomus reikalavimus, nes dirbo kitoje darbo vietoje, nei viešai deklaruota advokatūroje. O tai advokatams įstatymas imperatyviai draudžia.

Tačiau E.Dobrovolska dėl minėto advokato tik kreipėsi į Advokatų tarybą. A.Gedvilui teliko komentuoti: „Ministrės sprendimuose - akivaizdus dvigubų standartų taikymas. Prof. I. Vėgėlė jos kreipimesi į Advokatų garbės teismą buvo be teismo nuteistas. Iš esmės ministrės rašte buvo konstatuoti jo tariamai padaryti pažeidimai, kuriuos garbės teismui palikta tik patvirtinti. Nors I.Vėgėlės vienintelė kaltė ta, kad jis naudojasi jam Konstitucijoje garantuota teise kritikuoti valdžią."

Pasiskundė visuomenininkas

„Vakaro žinios" rašė, kad nuostabą sukėlusią bylą teisingumo ministrė iškėlė pernai rugsėjo pabaigoje po didelio atgarsio visuomenėje sulaukusio I.Vėgėlės straipsnio „Gerovės valstybė". Pasak jos, taip pasielgė dėl to, kad „advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą (pasisakymai pateikti naujienų portale „Delfi" ir įrašuose socialinio tinklo „Facebook" paskyroje), galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama."

Žinomas visuomenininkas A.Tapinas ministrei pateikė 8 puslapių skundą, kaip pastebėta, surašytą teisiškai nepriekaištingai.

Sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui gali priimti Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Pastarasis jį gali priimti be tyrimo, be šalių išklausymo. Tačiau tokia teise ministras naudojasi ypač retai - dabar skaičiuojami bene 3 atvejai. Net du iš jų yra E.Dobrovolskos sąskaitoje. Pernai kovą ji iškėlė drausmės bylą ir dar vienam advokatui dėl socialiniame tinkle išdėstytos nuomonės.

Nurodė viršytas įgaliojimų ribas

I.Vėgėlės požiūriu, byla turi būti nutraukta. Jo įsitikinimu, ministrė procedūriškai pažeidė visą eilę teisės aktų: „Ji priėmė sprendimą man iškelti drausmės bylą, bet nesuteikė teisės atsiliepti. Ministrė viršijo savo įgaliojimų ribas - keldama bylą konstatavo pažeidimus, o tai gali atlikti tik Garbės teismas. Ji viešai apie mane įžeidžiai atsiliepė ir žemino. Tai rodo šališkumą ir suinteresuotumą."

Advokatas taip pat paprašė, kad Garbės teismą stabdant bylą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir kelti klausimą, ar Europos Sąjungos teisę atitinka Lietuvoje įtvirtinta sistema, kai ministrės neriboja jokie teisės aktai, kokius, kaip Garbės teismo narius skirti ir kt.

Komentuoja Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis:

Ketvirtadienį Advokatų tarybos narių susitikimo metu diskutuosime dėl šios Garbės teismo bylos nagrinėjimo aplinkybių. Iki tol man komentuoti - per anksti. Didžiausias klausimas, kaip viskas yra iš tikrųjų, nes posėdis vyko už uždarų durų, tarybai Garbės teismo pirmininkė dar nepateiktas jo protokolas bei įrodymai.

Įvertinti situaciją pagal žiniasklaidos informaciją yra sudėtinga. Jeigu tai iš tikrųjų yra tiesa, tai - pakankamai didelė krizė dėl Garbės teismo nario reputacijos ir tolimesnės veiklos.

Advokatų visuotinis susirinkimas renka ir gali atšaukti tris iš penkių Garbės teismo narius. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja, ką daryti su teisingumo ministro paskirtais dviem nariais. Tikrai apie tai taip pat turėtume diskutuoti. Akivaizdu, kad ministras gali atšaukti savo paskirtą Garbės teismo narį ir pakeisti jį kitu. Visuotinis susirinkimas galėtų dėl to pasisakyti ir bandyti tą reguliavimą sudėlioti.

Koks likimas galėtų būti, kol kas retorinis klausimas. Šią krizę Garbės teismas pats turėtų išspręsti, pats jo narys turėtų pasisakyti, ar iš tiesų taip buvo. Neskubėkime. Kalbama apie etiką, apie reputaciją. Tik matydamas faktus, po Advokatų tarybos narių susitikimo galėčiau situaciją komentuoti detaliau.