respublika.lt

A.Butkevičius apie karinės tarnybos reformą: Taip gali daryti tik Maskvos agentas

(540)
Publikuota: 2023 vasario 11 09:50:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 9 nuotr.
Kokio pajėgumo karius turėtume, jeigu šauktiniai būtų rengiami tik savaitgaliais? Redakcjos nuotr.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba paprašė inicijuoti 157 tyrimus jaunuoliams, kurie vengia atlikti privalomą karinę tarnybą. Jaunuoliai, vengiantys karinės prievolės, baudžiami administracinėmis 280-450 eurų baudomis, areštais, netgi gali sulaukti trijų metų laisvės atėmimo bausmės. Kodėl dalis jaunimo vengia atlikti karinę prievolę? Ar tikslinga, kaip siūlo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sumažinti karinės prievolės laiką. Mokyti ne 9 mėnesius, bet tik pusmetį?

 

O po pusmečio pusę naujųjų kareivių pervesti į taktinį rezervą, o kitai pusei pasiūlyti dar 3 mėnesius mokyti naujus šauktinius, gaunant profesinės kario tarnybos algą. Kokia yra signataro, pirmojo atkurtos valstybės krašto apsaugos ministro Audriaus BUTKEVIČIAUS nuomonė? Ar įmanoma paruošti karį per pusmetį?

„Taip gali daryti tik Maskvos agentas, kuris nori iššvaistyti Lietuvos lėšas ir neparuoštą žmogų krizės atveju palikti labai pavojingoje situacijoje, - atsakė A.Butkevičius, - arba visiškai nesugebantis profesionaliai mąstyti kvailys, kuris nori užsidirbti reklaminius balus, kaip žmogus kažką darantis. Šiuolaikiniame kare laikoma, kad suderintai gali veikti paruoštoje grupėje žmogus tik po trijų metų bendros sąveikos. Tam, kad būtų paveiki sistema, kad žmogus būtų paruoštas veikti kritinėje situacijoje, reikia tam tikro kiekio „žmogvalandžių" mokymo. Nuo to niekur nedingsi. Tai pirmas dalykas.

O kitas - žmonės kariauja ne tik su plieniniu šautuvu, reikia techniką įsisavinti ir tai yra brangus malonumas. Žmogus turi atitarnauti tam tikrą laiką, kad investavimas į jo mokymą atsipirktų. Be to - įgūdžiai labai greitai prarandami, todėl tai, ką siūlo vienas ponas, yra ne tik neefektyvi, bet ir nuostolinga sistema. Esu susidūręs su kito „frukto" siūlymu dar 1990 metais, kai parengiau pirmą Krašto apsaugos prievolės įstatymą, o vėliau tas ponas, tapęs krašto apsaugos ministru, panaikino prievolininkus ir įvedė profesionalios kariuomenės, sakykime, pakaitinį variantą.

- Vėl sugrįžome prie privalomos karinės tarnybos, tačiau net valdantieji konservatoriai nesutaria, kiek laiko tą karį ruošti!

- Yra vadinamasis austriškas variantas, kai per pusę metų parengia karį, kuris vėliau kasmet kviečiamas dvi savaites atnaujinti savo žinias teritoriniuose padaliniuose, kur kario įgūdžiai palaikomi, atgaivinami. Jei Lietuvoje būtų teritorinių mokymo centrų sistema, galėtume ten karių žinias atnaujinti, o dabar nebūtų kur karius ruošti.

- Šiemet planuojama apmokyti 3828 prievolininkus, bet jaunuoliai, sužinoję, kiek iš tiesų reikėtų mokytis, kad taptų tikru kariu, gal dar labiau išsigąs karinės prievolės ir dar labiau išsilakstys į užsienius.

- Ką tik į mane kreipėsi jaunuolis, kuris savo metu atsisakė tarnauti, netgi pasirūpino atitinkamą sveikatos pažymą. Bet dabar jaunuolis subrendo, jam suėjo 22 metai ir prašo padėti jam grįžti į kariuomenę.

Žmonių yra įvairių. Valstybė turi motyvuoti juos kažkokia forma, žmogus turi jausti prasmę tam, ką veikia, nes prasmė žmogiškai būtybei yra pagrindinis poreikis. Ir tai daroma ne reklaminiais filmukais, kur blondinė, aprengta karine uniforma, sėdi su „šaunikėliu". Žmogui, atlikusiam karinę prievolę, turėtų būti suteiktos papildomos socialinės garantijos, turi būti ir sveikatos draudimas, ir papildomos garantijos prievolininko šeimynai. Pavyzdžiui, į valstybės tarnybą gal galėtų pretenduoti tik karinę prievolę atlikęs žmogus, valstybė galėtų garantuoti bankams, kad karys gautų kreditą. Yra daug skatinimo formų. Gal už kario vaikų darželį žymiai mažiau reikėtų mokėti ar visai nemokėti.

Vienos paskatos yra labai racionalios, kitos - labiau ideologizuotos. Dar kitos gal susijusios su žmogaus tikėjimu, kad jis atlieka veiksmus, kurie vėliau gyvenime padės jam susikurti tam tikras galimybes visuomenėje. Čia yra daug niuansų. Gal atlikus privalomą karinę tarnybą automatiškai įstojimas studijuoti į deficitines specialybes būtų lengvesnis, gal galėtų mokytis mažesnėmis kainomis ar visai nemokėdami už mokslą. Galėtų įsigyti specialybes, reikalingas kariuomenei - programuotojų, elektronikos specialistų, medikų- ir toliau turėti kariuomenėje pastovią tarnybą.

- Socialiniuose tinkluose dažnai virkaujama, kad žmonės negintų valstybės. Mat dažnai valstybė sutapatinama su piliečiams nepatinkančia valdžia, prekių kainomis, mažomis algomis, pensijomis ir t.t. Įdomu, kaip elgtųsi piliečiai, jei pajustų realų karo pavojų. Kiek, jūsų manymu, žmonių liktų ginti valstybės?

- Yra įvairių valstybės gynybos formų. Vien kad lieki, nebėgi, neatsitrauki, yra viena iš gynybos formų. Juk yra ir nesmurtinė gynyba. Turi būti iš anksto suformuluota nuostata, kad priešas neturi patekti į mūsų teritoriją, karo veiksmai neturi vykti Lietuvoje.

Ar taip įmanoma padaryti? Atsakau - tai įmanoma padaryti, bet tam reikia iš anksto pasiruošti. Tam reikia turėti penkias, o gal ir šešias brigadas. Pilnakraujes, su gerai paruoštais žmonėmis. Tam nepakanka vien tarnaujančių karių. Tam reikia ir rezervą ruošti, teritorinius mokymo centrus sukūrus ir aplink šias teritorijas gyvenančius žmones pajungus gynybos veiksmams.

Reikia pritraukti apie milijoną mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje. Skaičiuojant, jog apie pusė milijono iš jų yra vyrai ir iš jų 200-250 tūkst. tikrai yra tinkami karinei tarnybai. Tada turėtume 20-25 divizijas po 10 tūkst. žmonių, o padalinę vieną diviziją iš trijų, jau turėtume tris batalionus su batalionų taktinėmis grupėmis, kurios yra labai populiarūs taktiniai vienetai šiuolaikiniame kare.

Šiuo metu apie 280 tūkst. rusų kovoja Ukrainos teritorijoje. Ar mes pajėgūs išstatyti analogišką žmonių kiekį gynyboje? Atsakau - taip. Be to, mes turime tokį užnugarį, kokio niekas neturi. Tai NATO ir kitos pasaulio valstybės, kurios būtų mūsų pusėje.

Nesugebėjimas pritraukti žmonių į kariuomenę - tai negabi politikų ir atsitiktinių žmonių, atsitiktinai patekusių į šitą vietą (valstybės gynybos organizavimą - aut. past.) veiklos rezultatas. Dar kartą sakau - mes turime pakankamą kiekį žmonių, bet juos pritraukti galime motyvuojant žmones, kuriant paskatas ir atitinkamai aprūpinant žmones, ne tik ginklais, kita įranga, bet ir žiniomis, nes tas, kas siunčia į kovą neparuoštą žmogų - tas jį išduoda.

- Matome, kaip dabar panašiai išdavinėjami Rusijos šauktiniai, kurie varomi į frontą po visiškai trumpų apmokymų. Kita vertus, kai matai, kas vyksta ne filmuose, bet Ukrainoje, kario darbas yra labai sunkus fizinis darbas, o mūsų potencialūs šauktiniai laiką mieliau leidžia ne sporto salėse, bet prie kompiuterių. Ar pakaks tokiems kariams sveikatos? Ar pakaks psichologinės ištvermės?

- Atsakysiu sena ispaniška patarle - kojos stiprėja einant keliu. Reikia judėti. Kojos labiausiai stiprėja sunkiame kelyje.

O požiūris į kariuomenę turėtų būti kaip į atrakciją, su kuria susiduria vyrai, o juos motyvuoja moterys. Anksčiau moteris sakydavo: „tu snargly, nebuvai kariuomenėje, todėl su tavimi šeimos nekursiu". Vyrai motyvuojami per moteris, o moteris motyvuoja galvojimas apie šeimą. Moteris turi žinoti, kad valstybė kario šeimai padės.

Europos Sąjungos pinigai buvo švaistomi neracionalių žiedų viduryje kelio statyboms, panašiems pinigų švaistymams, bet piliečiai nebuvo motyvuojami savo šalį ginti. O jei valdžia eis į žmones, tai žmogus spręs, dėl ko turi už šitą šalį kovoti. Tai apeliacija į žmogiškosioms būtybėms įgimtą racionalumą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas skeptiškai vertina mintį, kad nenuolatinę karo tarnybą savaitgaliais galėtų atlikti ne tik savanoriai, tačiau ir šauktiniai. Pasak jo, jei yra sudaroma galimybė šauktinius įtraukti į profesionalią karo tarnybą, toks modelis tik nuleistų esamą kartelę ir, anot politiko, keltų labai daug klausimų.

„Šauktiniai savaitgaliais? Tai tada visi šauktiniai savaitgaliais... Aš manau, kad čia tam tikras kartelės nuleidimas. Nemanyčiau, kad tai būtų labai tikslingai įgyvendinama ir šiuo klausimu aš vis tik nebūčiau entuziastas. Bet nesu tikras, reikia diskusijos su kariniais ekspertais, pirmiausia - su kariuomene", - „Eltai" teigė politikas.

Pasak L.Kasčiūno, jei siekiama sudaryti galimybę šauktiniams judėti į profesionalią karo tarnybą, toks variantas keltų daug klausimų. Kita vertus, pasak NSGK pirmininko, jei būtų kalbama apie pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, tarnyba savaitgaliais yra svarstytina.

„Aš labai stipriai populiarinu pilietinio pasipriešinimo-rezistencijos idėją. Tai faktas, kad tam tikroms užduotims pilietinio pasipriešinimo, ginkluoto ar ne, įgūdžių įgijimui gali užtekti ir mažiau laiko. Tarkim, įgyti gebėjimą perduoti informaciją apie priešą gali galbūt užtekti ir trijų mėnesių kursų. Šaulių sąjungos dalykai gali būti irgi savaitgaliais, nes mes kuriame daugiabriaunę gynybos ir saugumo architektūrą... Tai būtų įmanoma", - sakė politikas.

„Bet šauktinis savaitgaliais, turint omenyje, kad tai vis tiek yra galimybė judėti į profesionalią karo tarnybą, man keltų klausimų", - pridūrė jis.

L.Kasčiūnas ragina karo tarnybos pokyčius matyti „platesniame paveiksle" ir svarstyti, kaip vienas ar kitas šaukimo modelis galėtų didinti Lietuvos gynybinį potencialą.

„Bet galų gale sisteminis vaizdas ateis į komitetą, ar ateis pataisos, ar ministras ateis papasakot plačiau, tada galėsiu plačiau komentuoti. Aš manau, kad tas savaitgalinis dalykas šauktiniams yra ne tai, ko mums reikia. Yra atvejų, jei kalbame ne apie šauktinius, o apie rezistenciją, įmanomas trumpesnis variantas ir prieinamos formos, bet tikrai ne šauktiniams. Tai šiuo klausimu susilaikau nuo teigiamo vertinimo", - akcentavo L.Kasčiūnas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
99
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (540)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar Jums kada nors buvo įsisiurbusi erkė?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +21 C

+16 +22 C

+15 +21 C

+20 +28 C

+21 +28 C

+19 +24 C

0-6 m/s

0-7 m/s

0-6 m/s