respublika.lt

Abromiškių kaimo žmonės miestiečiais būti nenori (10)

2020 liepos mėn. 30 d. 16:05:14
Vidmantas MISEVIČIUS

Abromiškes - šalia Elektrėnų esantį kaimą, tiksliau - dalį jo, siūloma prijungti prie miesto. Elektrėnų valdžios teigimu, taip turėtų būti sutvarkytas gyvenamųjų teritorijų ribų klausimas ir atkurtas socialinis teisingumas. Gyventojai nuogąstauja, kad bus sunaikintas kaimo istorinis paveldas ir prarasta kaimui skiriama parama.

×
nuotr. 1 nuotr.
Abromiškių bendruomenės susitikime su Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriumi Gediminu Ratkevičiumi ir Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėju Arūnu Butrimavičiumi skambėjo daug klausimų valdžiai. Abromiškių bendruomenės nuotr.




Įžvelgia tik blogybes

Abromiškių bendruomenės atstovė Daiva Šareikienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad po susitikimo su Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriumi Gediminu Ratkevičiumi ir Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėju Arūnu Butrimavičiumi, abromiškiečiams kilo nemažai klausimų, atsakymų į kuriuos taip ir nebuvo gauta.

„Visuomet gražiai sutarėme su Elektrėnais. Nesame prieš juos nusistatę, tačiau esame prieš susijungimą. Taip pat norisi daugiau aiškumo - kokiu tikslu tai daroma? Ar tik dėl žemės mokesčių surinkimo, ar yra kitų, mums nežinomų, siekių? Pagal pristatytą projektą, Abromiškių kaimas būtų skirstomas tarsi į tris dalis: Dvaro, Beržų, Vilties ir dalis Sanatorijos gatvės būtų prijungta prie Elektrėnų, kitoje autostrados pusėje esanti Gėlių gatvė ir Sanatorijos g. dalis, esanti Abromiškių Dvaro pusėje, liktų kaimo teritorijoje. Jis perskiriamas taip, kad iš šonų būtų Abromiškės, o per vidurį Elektrėnai. Mes tokiame skirstyme neradome nė vieno teigiamo aspekto. Netgi priešingai, atsirastų daug neigiamų dalykų“, - teigė pašnekovė.

Po tokio perskirstymo, pasak jos, ne tik didėtų žemės mokestis, bet ir daliai gyventojų atsirastų mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis.

„Ūkininkai negalėtų dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros programose, Aplinkos apsaugos ministerijos projektuose, negautų tiesioginių išmokų už dirbamą žemę, auginamus gyvulius, prarastų galimybę dalyvauti verslo projektuose. Būtų padaryta didelė žala žmonėms, kurie jau yra gavę paramą ir privalo vykdyti įsipareigojimus išlaikyti žemę savo nuosavybėje ir deklaruoti ne mažesnį žemės plotą. Turimomis žiniomis, gyventojai jau yra pateikę verslo projektus Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tikėtina, jie patirs nuostolių, nes liks neįvykdyti projektų įsipareigojimai.

Daug žmonių planavo teikti paraiškas šildymo katilams, stogams keisti. Tapus miestu, to daryti jie nebegalės. Taip pat jauni tėveliai netektų galimybės vesti vaikus į pailgintą dienos grupę mokyklose, nes dabar pirmenybė teikiama kaimo gyventojams“, - potencialias problemas vardino bendruomenės atstovė.

Išnaikins kaimus

Valdžios atstovai susitikimo metu argumentavo, kad būtina tapti miestu todėl, jog yra nutiesti vandentvarkos ir nuotekų sistemos įrengimai, tačiau gyventojai puikiai prisimena, kad šis nuotekų projektas buvo įgyvendintas, siekiant pagerinti kaimo žmonių sąlygas ir pritraukti į kaimą kuo daugiau naujakurių. Pasak D.Šareikienės, dabar kaimo gyventojai jaučiasi apgauti, nes išeina, jog kaimo žmogui gyvenimo sąlygas gerino tam, kad po to prijungtų prie miesto.

„Vadovaujantis tokiu principu, kad kaimuose vandentiekis tiesiamas, šaligatvis klojamas ir apšvietimas įrengiamas tam, jog vėliau jie būtų prijungiami prie miesto, Lietuvoje netrukus visai nebeliks kaimų. Ar toks yra tikslas - naikinti kaimus?“ - retoriškai teiravosi abromiškietė. - Suprasčiau, jeigu būtų rengiamasi naujo strateginio objekto, tarkim, tokio, kai buvo užlietos Elektrėnų marios ir iškilo elektrinė, statybai. Tuomet dalį gyventojų teko iškeldinti, bet buvo aišku dėl ko. O šiandien visi gyvename nežinioje, nes naudos iš tokių pakeitimų nematome nei mes, nei elektrėniškiai.“

Pamiršta istorija


D.Šareikienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokios reformos gali pakenkti kaimo istorijai.

„Rašytinė Abromiškių kaimo istorija prasideda kartu su dvaru, kai 1571 m. Abrahamas Poniatovskis šioje vietovėje, aukščiausioje pelkėtos teritorijos vietoje, pasistatė pirmuosius dvaro rūmus ir apsigyveno kartu su savo žmona Ona Gryniūte-Poniatovskiene.

Abromiškių kaimas turi svarbią istorinę reikšmę visai Elektrėnų savivaldybei. Abromiškių dvaro sodybos kompleksas yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą ir yra saugomas valstybės.  Naikindami kaimą, naikiname save ir savo istoriją, todėl mūsų tikslas yra išsaugoti Abromiškių kaimą, jo istoriją ir jo žmones“, - pabrėžė D.Šareikienė.

Tai - ne planai, o pasiūlymas


Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius G.Ratkevičius „Vakaro žinioms“ patikslino, kad abromiškiečiams buvo pristatytas ne planas, o pasiūlymas.

„Šiuo metu rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo remiantis bus tikslinamos ir, esant reikalui, keičiamos 250 gyvenamųjų vietovių ribos. Tai - didelis, visą savivaldybę apimantis, projektas. Ribas būtina koreguoti, nes kartais jos eina per žmonių sklypus ar net pastatus. Tada išeina, kad pusė pastato priklauso vienai gyvenvietei, pusė - kitai. Siekiame, kad tokių dalykų nebebūtų“, - situaciją pakomentavo administracijos direktorius.

Atkreipė jis dėmesį ir į tai, kad siūloma prijungti tą kaimo dalį, kuri yra prisišliejusi prie Elektrėnų miesto.

„Žvelgiant iš istorinių perspektyvų, norima prijungti vietovė susiformavo tik po 1951 metų. Tuo metu ten buvo tik vienas gyvenamasis namas. Likę pastatai išdygo vėliau. Be to, tokiu būdu bus atkurtas socialinis teisingumas, nes dabar faktiškai toje pačioje vietoje gyvenantys ir ta pačia infrastruktūra besinaudojantys elektrėniškiai, kadangi priklauso miestui, moka didesnius mokesčius negu Abromiškių gyventojai“, - nuogąstavimus dėl didėsiančių mokesčių patvirtino pašnekovas.

Pasiteiravus dėl gyventojų baimių prarasti kaimo vietovei skiriamą paramą, jis atsakė, kad šis klausimas taip pat yra analizuojamas.

Pasak jo, nors pasiūlymas - prijungti dalį Abromiškių - buvo pateiktas, galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas. Miesto tarybos posėdyje turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią bus vykdoma gyventojų apklausa. Į jų nuomonę žadėta atsižvelgti.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAJAMOS: „Klaipėdos naftos“ liepos mėnesio naftos terminalų preliminarios pardavimo pajamos siekia 2,4 mln. eurų, ir lyginant su praėjusių metų liepa, yra 0,5 mln. eurų, arba 17,2 proc. mažesnės.
  • GAISRAS: šeštadienio naktį, 03.21 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Tauragės mieste dega lentpjūvė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar reikėtų ilginti atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

+15 +17 C

 

+16 +18 C

 +27 +29 C

+28+30 C

 

+24 +26 C

1-2 m/s

1-2 m/s

 

1-2 m/s

       

Nuorodos