1 nuotr.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad „Politico“ nėra tikslus antradienį paskelbtoje publikacijoje rašydamas apie Lietuvos prašomas atlyginti išlaidas dėl Ukrainai suteiktos karinės paramos.
Įtakingas leidinys, remdamasis neįvardintais ES diplomatais ir pareigūnais, minėtoje publikacijoje rašė, kad šešios Bendrijos šalys prašymus dėl karinės ginkluotės kompensavimo apskaičiavimo ne faktine Ukrainai perduotos paramos verte, bet naujos technikos kainomis. Kitaip tariant, sena ukrainiečiams perduodama technika paraiškose Europos taikos priemonės fondui vertinama gerokai didesnėmis kainomis nei yra verta iš tikrųjų.
Savo ruožtu A. Anušauskas tvirtina, kad užsienio spaudoje paviešinta informacija neatitinka tikrovės. Pasak ministro, pareiškimai, jog neva Vilnius siekia atgauti 93 proc. naujų karinės technikos pirkimų kainos yra „keisti išvedžiojimai“.
„Kompensuojama 20 proc. Pabrėžiu – 20 proc. Tai penktadalis (vertės – ELTA). Apie kokius ten procentus, šimtą, devyniasdešimt kalba... Nežinau“, – LRT televizijai situaciją aiškino krašto apsaugos ministras.
„Dalis mūsų suteiktos ginkluotės per Europos Taikos fondą net nėra įskaičiuota ir nebus kompensuojama“, – LRT televizijai pridūrė jis.
Šį straipsnį ministras komentavo ir savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Lietuva griežtai vadovaujasi ES valstybių – narių sutarta metodika, kaip įvertinti perduotos Ukrainai paramos vertę. Šiuo metu sutarta dėl iki 2022 m. liepos mėn. suteiktos paramos dalinio kompensavimo 2023-2027 m., taip pat tariamasi dėl tolimesnių paramos paketų kompensavimo“, – rašė jis.
„Politico“ publikacijoje teigiama, kad Suomija pretenduoja į 100 proc. naujos pirkimo kainos, Latvija į 99 proc., Lietuva į 93 proc., Estija į 91 proc., Prancūzija į 71 proc. ir Švedija 26 proc.
ELTA primena, kad antradienį įtakingas leidinys „Politico“ paviešino publikaciją, kurioje skelbiama, kad Europos Sąjungos (ES) diplomatų gretose kyla šurmulys dėl kai kurių Bendrijos šalių prašomų kompensacijų už karinę paramą Ukrainai.
Tokias finansines išmokas, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį bei suteiktą paramą Kyjivui, ES narės gali gauti iš bendro Europos taikos priemonės fondo. Oficialiai sutarta, kad valstybės narės turėtų gauti panašią kompensaciją – apie 84 proc. į frontą siunčiamos paramos vertės. Visgi, apskaičiuoti, kokios vertės ir kainos technika perduota, pavesta valstybėms individualiai.
Publikacijoje pažymima, kad Estija, Kyjivui suteikusi per 160 mln. eurų vertės paramos, kurios net 134 mln. eurų turėtų būti kompensuojama Europos taikos priemonės lėšomis.
Estijos vyriausybė pastarosios publikacijos nepraleido pro akis ir reaguodama į mestus kaltinimus dėl bandymo pasipelnyti tvirtina, kad, nurodant kompensavimo sumas, buvo atsižvelgiama į konkrečiai įvestus principus ir taisykles bei atkreipiant dėmesį į paramos atkūrimo vertę. Be to, pažymima, jog Talinas siuntė karinę paramą Kyjivui dar gerokai iki tol, kai Briuselis sukūrė Bendrijos kompensacinę sistemą.
