1 nuotr.Žurnalo „Reitingai“ atlikto tyrimo duomenimis, 75 proc. Lietuvos moksleivių kaip antrąją užsienio kalbą yra pasirinkę rusų. Visgi reitingų rengėjai atkreipia dėmesį, kad dauguma šių vaikų realiai net neturėjo kitos užsienio kalbos pasirinkimo alternatyvos.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendrajame ugdymo plane nurodo galimybę moksleiviams rinktis mokytis antrosios užsienio kalbos iš ne mažiau nei šešių Europos bei kaimyninių šalių kalbų, bet realybė kitokia. O tarkime latvių ir lenkų kalbų, kurias ministerija deklaruoja, kaip galimybę pasirinkti, Lietuvos mokyklose net nėra siūlomos“, – rašom žurnalo „Reitingai“ pranešime.
Visgi, akcentuoja reitingų rengėjai, kad realybė yra daug liūdnesnė nei tikina ministerija.
Žurnalas „Reitingai“ paskambino į kelis šimtus mokyklų, kuriose, anot ministerijos atsakymo, kaip antroji kalba yra dėstomos prancūzų, ispanų, italų, vokiečių, norvegų ar kitos (Lietuvoje retesnės užsienio kalbos), bet paaiškėjo, kad daugumoje mokyklų jos nedėstomos arba mokomos tik kaip būrelis ar fakultatyvas.
„Lietuvos valstybė iki šiol neturi jokios užsienio kalbų dėstymo strategijos, o ir nėra valstybiško mąstymo, kokių užsienio kalbų derėtų mokyti vaikus, kad pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Beje, pasiteisinimas, kad rusų kalbos negalima jau dabar atsisakyti, nes 800 mokytojų neteks darbo, irgi nėra tikslus“, – akcentuojama panešime.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklose rusų kalbą dėstė 826 mokytojai, pabrėžia žurnalas „Reitingai“. Pabrėžiama, kad iš 826 rusų kalbos mokytojų net 395 rusų kalbos mokytojai dar praėjusiais mokslo metais buvo pensinio amžiaus arba beveik pensinio, tai yra pateko į grupę 60+.
