4 metus skausmų kamuojamą moterį medikai paliko likimo valiai

Ilgas Viktorijos kelias per privačius ir valstybinius specialistus prasidėjo dar 2017 m. „Per visą šį laiką taip niekas ir nepasakė, kodėl mane iki šiol kankina sunkiai pakeliami skausmai. O per vizitus pas medikus būta tokių istorijų, kad nė nežinau - juoktis ar verkti", - pasakoja Viktorija.

Tais metais birželio mėnesį Viktoriją ištiko pilvo skausmo priepuolis. Anksčiau moteriai buvo nustatyta inkstų akmenligė, tad iš pradžių pasirodžiusio skausmo moteris per daug nesureikšmino. „Tačiau skausmas nepraėjo, tad kreipiausi į šeimos gydytoją. Mane patikrino echoskopu ir rado 2 cm skersmens tulžies akmenį. Buvau nusiųsta pas chirurgą, bet jis pasakė, kad tokio dydžio akmenukas neturėtų sukelti stipraus skausmo. Jis pasakė, kad kol nebus nustatyta tikroji pilvo skausmo priežastis, operuoti nenorėtų, nes tai būtų rizikinga. Taip ir prasidėjo ligos paieškos", - pasakoja Viktorija.

Po mėnesių laukimo - įžeidimai

Moteris sako, jog būtų net sunku suskaičiuoti, kiek skirtingų specialistų ji aplankė ir kiek besikartojančių tyrimų atliko. Deja, rezultatų tai nedavė ir, kas moterį kankina, nei ji, nei medikai nežino iki šiol. Jai buvo atlikta kolonoskopija, taip pat magnetinis rezonansas, kuris parodė tik degeneracinius pakitimus, bet jokių rimtų ligų, keliančių stiprų pilvo skausmą, nerado.

Taip pat moteris dar kartą kreipėsi į privatų specialistą ir atliko pakartotinį echoskopo tyrimą, po kurio ji vėl buvo patikinta, kad tulžies akmenukas negali sukelti tokio skausmo. „Dar kartą buvo pasakyta, kad turiu ieškoti skausmo priežasties ir tik tuomet imtis akmenuko", - pasakoja Viktorija.

Vėliau Viktorija kreipėsi į dar du skirtingose įstaigose dirbančius chirurgus, iš kurių vienas jai pasiūlė eiti pas psichiatrą. Jis esą padėtų apsispręsti, ar visgi operuoti mažą tulžyje esantį akmenuką. „Netgi davė „labai gero specialisto" kontaktus, kad galėčiau užsiregistruoti į konsultaciją, kainuojančią 50 eurų", - stebisi Viktorija.

Vaistus skiria be diagnozės

Vėliau moteris lankėsi pas skirtingus neurologus, kitus specialistus, jai buvo išrašyta krūva įvairiausių vaistų nuo skausmo.

Kai kurių specialistų požiūris Viktoriją labai nustebino. „Viena specialistė valstybinėje įstaigoje manęs tiesiai klausė, ko pas ją atėjau, mat gydytoja pati kenčia skausmus ir neieško priežasčių, tiesiog išgeria vaistų. Tokie komentarai žeidžia. Ypač iš specialistų, pas kuriuos konsultacijos tenka laukti mėnesių mėnesius", - prisimena ji.

Viktorija skausmo priežasčių ieškojo ir pas privačiai dirbančius medikus. Tačiau atsakymo, iš kur kyla skausmas, vis tiek niekas pasakyti negalėjo. Bet visi iki vieno buvo pasiruošę išrašyti ir paskirti vaistų.

„Kartą be jokių tyrimų man išrašė vaistų nuo tuberkuliozės. Tačiau nenorėjau jų gerti šiaip sau. Užsiregistravau tyrimams, reikėjo apie du mėnesius laukti, kol galiausiai gautas rezultatas, kad tuberkulioze nesergu. Kiekvienas toks aiškinimasis kainuoja daug laiko, jėgų ir pinigų", - pasakoja Viktorija.

Dėl skausmų Viktorijai yra tekę kreiptis net į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Iš ten ji buvo paguldyta į pilvo chirurgijos skyrių ir galiausiai buvo išoperuotas tulžyje esantis akmenukas. Deja, tai skausmų nepašalino, tačiau moteris buvo išrašyta iš ligoninės. „Tai buvo 2018 m. pavasaris. Skausmai pradėjo stiprėti, kasdien jaučiu dūrimą po dešiniu šonkauliu, skausmas eina per nugarą iki rankos. Atrodo, lyg mano viduje būtų įvarytas peilis. Nebegalėjau kentėti, prasidėjo nauja skausmo priežasties paieškų Odisėja. Ne vienas specialistas man yra pasakęs, kad tai gali būti angiolipoma. Tačiau kol tik „galimai", tol nėra jokio gydymo", - sako Viktorija.

Nevažiuoja net greitoji pagalba

Šeimos gydytoja Viktoriją nusiuntė pas neurologus, kurie niekuo padėti negalėjo. Dėl skausmų Viktorija ne kartą kvietėsi greitąją pagalbą. „Tačiau dažniausiai medikai vykti atsisako ir tiesiai sako, kad tai nėra skubus atvejis, o kažkokia lėtinė liga, dėl kurios jie man padėti niekuo negali", - sako moteris.

Dabar pas Viktoriją kartais atvažiuoja privačios medikės ir suleidžia vaistų, kurie šiek tiek palengvina skausmą. Moteris sako, kad skausmas su laiku tik stiprėja: „Iš pradžių skausmas pasirodydavo rečiau. Dažniausiai vakarais ir būdavo labai stiprus. Bet jau pusmetis kaip jis tapo sunkiai pakeliamas ir užmigti pavyksta tik su stipriais vaistai. Turiu kentėti ištisą parą kamuojančius skausmus. Išgyventi dieną man yra tikras iššūkis. Kur dar galėčiau kreiptis, jau nežinau. Kreipiausi net į pacientų teises ginančią tarybą, tačiau ten mano situaciją buvo sudėtinga suvokti ir gavau tik patarimą kreiptis į šeimos gydytoją ir planine tvarka į specialistus, ką ir darau jau 3 metus, bet jokių išvadų ir tyrimų apibendrinimų nėra. Mano gydytoja jau pasakė, kad ji net nebežino, kur gali mane nukreipti, nes atrodo, kad aš buvau pas visus įmanomus specialistus.

Neseniai man pasiūlė kreiptis pas psichologą, nes mano organizmas ir emocinė būklė išvarginta skausmo. Kuo tai padės, jeigu nerandama skausmo priežastis?" - stebisi Viktorija.

Prarado norą gyventi

Viktorija neslepia, kad taip gyventi jai tampa per daug sudėtinga. „Skausmas darosi nepakeliamas, vaistai nebeveikia, o visos durys - uždarytos. Jeigu Lietuvoje būtų įteisinta eutanazija, tikrai ją pasirinkčiau, nes tokį skausmą pakelti jau tampa nebeįmanoma", - susigraudinusi sako moteris.

Ji nesupranta, kodėl taip veikia Lietuvos sveikatos sistema. „Manau, kad panašioje situacijoje yra atsidūrę daugybė žmonių. Ligoniai yra tie žmonės, kurie patys jau negali už save pakovoti, ieškoti teisybės, o dažnai ir pagalbos iš niekur negali sulaukti.

Ar ne per ilgai mūsų medikai saugosi nuo ligonių, prisidengę COVID virusu, palikdami juos už durų? Kodėl sunkiai sergantys ligoniai yra stumdomi nuo vieno specialisto prie kito, o šeimos gydytojo funkcija iš viso lieka neaiški? O gal ir nelabai reikalinga, jeigu jo galimybės tokios ribotos", - svarsto Viktorija.