Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai eismo nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10). Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 procentų.
1 nuotr.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė neabejoja, kad 2020-aisiais gerinti situaciją miesto gatvėse padėjo bendras institucijų darbas, – kol buvo tvarkoma infrastruktūra, pareigūnai drausmino eismo dalyvius.
„Be abejo, skaičiams eismo įvykių statistikoje sumažėti įtakos turėjo ir ne vieną mėnesį trukęs karantinas, kuomet dauguma gyventojų dirbo ar mokėsi iš namų. Dėl šios priežasties transporto priemonių srautai miesto gatvėse buvo mažesni. Prie saugumo užtikrinimo neabejotinai prisidėjo ir mobilieji greičio matuokliai. Kasmet stebime tendenciją, kad dauguma eismo įvykių, ypač skaudžių, įvyksta tada, kai viršijamas nustatytas leistinas greitis. Pradėjus tiek apskrityje, tiek mieste naudoti mobiliuosius greičio matuoklius, greitis keliuose bei gatvėse sumažėjo“, – apibendrino O. Vaitkevičienė.
Kauno apskrities policijos duomenimis, pernai miesto gatvėse eismo įvykiuose žuvo 4 asmenys. 2019 metais – daugiau nei triskart, – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.
„Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį. Turime padaryti viską, kad Kaune eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau. Lygios gatvės, tvarkingos sankryžos, saugios perėjos, kokybiškas apšvietimas – tai darbai, kurių atlikta jau tikrai nemažai, bet išlaikysime pagreitį tęsdami juos ir toliau. Greta visos infrastruktūros reikia stiprinti švietėjišką veiklą, kad kauniečiai, ypač auganti jaunoji karta, vis geriau suprastų, kaip saugoti save ir aplinkinius keliuose“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.
Paspartinti Kauno gatvių infrastruktūros darbus pernai iš dalies padėjo COVID-19 pandemija, nes gerokai sumažėję gatvėse transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.
Šiemet Kauno miesto savivaldybė drauge su kitomis institucijomis numačiusi skirti dar daugiau dėmesio eismo saugumui užtikrint. Planuojama rekonstruoti bent 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant transporto pralaidumą ir saugumo lygį.
