Žmonėms svarbiausia - keliai ir mokesčiai

„Savivaldybėse turbūt pati didžiausia problema yra kelių infrastruktūra, - atsakė A.Klišonis, - tai keliai, šaligatviai, apšvietimas. Dėl to daugiausia sulaukiame gyventojų pastabų, pasiūlymų.

O nekilnojamojo turto (NT) mokestis, aš manau, gali tapti savivaldybėms aktualesnis dėl to, kad atrodo, jog valdančioji koalicija irgi ruošiasi priimti sprendimą šio mokesčio administravimą perduoti savivaldybių taryboms. Todėl manau, kad jeigu toks sprendimas būtų priimtas, natūralu, kad vasarą NT mokesčio aktualija savivaldybėms taps šiek tiek didesnė. Bet tai yra, sakykime, tokie momentiniai klausimai, o keliai - jų infrastruktūra, šaligatviai, apšvietimas, dviračių takai - jie visą laiką yra pati didžiausia savivaldybių aktualija."

- Ar žinoma, kuriose savivaldybėse yra patys geriausi, o kuriose - prasčiausi?

- Negalime išskirti tokių savivaldybių. Galbūt atskiros savivaldybės, kaip pavyzdžiui, Visaginas, kuris yra ir miestas, ir savivaldybė - ten, ko gero, beveik visi keliai asfaltuoti yra. Bet vis tiek, norime ir ten daugiau judumo turėti, norime pėsčiųjų ir dviračių takų, kad būtų geriau išvystyta ši infrastruktūra.

Savivaldybės yra skirtingos. Pavyzdžiui, Varėnos rajono savivaldybė yra didžiausia pagal užimamą plotą, bet mažiausia pagal gyventojų tankumą. Tad natūralu, kad vienas iš aktualiausių dalykų čia yra keliai, kurie eina per miestus, miestelius. Taip pat aktuali ir žvyrkelių problema, nes daug skundų gauname būtent dėl žvyrkelių.

- Minėjote dviračių takus. Tačiau ar jie iš tikrųjų aktualūs senstančiose savivaldybėse, pavyzdžiui, Skuodo savivaldybėje? Gal tai tik lėšų švaistymas?

- Tikrai nesutikčiau su jumis. Aš pats gyvenu Telšių apskrityje, kurioje vystomas tvarus turizmas. Todėl, jeigu yra galimybė padaryti didesnių apimčių, ilgesnius dviračių takus, kurie jungtų netgi kelias savivaldybes, tada yra galimybė atgaivinti tą patį kaimo turizmą. Nes aktyviems žmonėms reikia turėti, kur apsistoti, kur pavalgyti ir turėti į ką savivaldybių teritorijose pasižiūrėti. Jeigu tai bus sutvarkyta, bus kaimo turizmo sodybų, dviračių takų, tai natūralu, kad aktyvaus poilsio mėgėjai aplankys ir atokesnes vietoves. Sakykime, Skuodo rajone, kurį paminėjote, yra Puokis arba Barstyčių akmuo (didžiausias akmuo Lietuvoje - aut.past.). Tai jeigu šitokios vietos yra geriau pritaikytos dviračių takams, tai bus ir tas vietas aplankančių žmonių, kurie mėgsta turizmą. Tuomet taip pat suteikiama papildoma galimybė vietiniam kaimo turizmui gauti iš to papildomų pajamų, kas yra labai aktualu.

- Koks Lietuvos savivaldybių asociacijos požiūris į dar tik svarstomus NT mokesčio pakeitimus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas yra minėjęs, kad galbūt NT mokestis bus taikomas nuo 40 tūkst. eurų ribos, todėl daugumos regionų gyventojų net nepalies.

- Seimo narys Remigijus Žemaitaitis komentavo, kad NT mokesčio dydį numatys pačios savivaldybės - ir mokesčio grindis, ir vienus ar kitus NT mokesčio procentus. Tokiu atveju iš tikrųjų visose savivaldybėse nemažai daliai žmonių tas NT mokestis bus, tačiau nuo pačios savivaldybės priklausys, koks bus NT mokesčio dydis. Vadinasi, bus atsižvelgta į LSA siūlymą, kad savivaldybės pačios numatytų šio mokesčio dydį ir grindis.

Kiekviena savivaldybė turėtų truputį skirtingą situaciją, nes ir NT vertės Neringoje, Palangoje ar Vilniuje yra visiškai skirtingos nei Skuode ar Kalvarijoje. Todėl viskas priklausys nuo savivaldybių tarybų - kiek jos į tai įsigilins. Nes kitais metais Registrų centre yra numatyta NT indeksacija ir ji bus labai ženkli. Pagal atskirus regionus sieks nuo 70 proc. iki 100 proc. Sakykime, tas pats namas, kuris kainavo, pavyzdžiui 150 tūkst. eurų, po indeksacijos gali kainuoti ir 300 tūkst. eurų. Dėl to ir manome, kad tas siūlymas sudėti ir skaičiuoti NT mokestį pagal suminę asmens turimo NT vertę, iš tikrųjų gali iššaukti, sakykime, socialinius neramumus. Nes jeigu vienais metais mes mokėsime 100 eurų, o kitais metais tas mokestis išaugs dvigubai, tai natūralu, kad bendro visos visuomenės supratimo ir pritarimo nebus.

- Esate ne tik LSA prezidentas, bet ir Plungės rajono meras. Kokios aktualijos rūpi plungiškiams?

- Plungėje, jeigu žiūrėtume iš gyventojų pusės, didžiausia aktualija yra kelių infrastruktūra, nes dar pačiame mieste turime gatvių, kuriose dar yra žvyro danga, žmonės tikrai nori turėti geresnį pravažiavimą ir mažesnį dulkėtumą. Taip pat šiuo metu įgyvendiname ambicingą projektą dėl Pramonės parko tolimesnio vystymo, nes matome, kad ten, kur išvystyta pramonė, socialinių ir demografinių problemų yra gerokai mažiau. Tai tos abi problemos - bene aktualiausios.