respublika.lt

Teismas: agresiją Ukrainoje palaikantis Rusijos pilietis nebus išsiųstas iš Lietuvos

(161)
Publikuota: 2024 birželio 08 18:12:00, Ingrida Steniulienė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
D.Medvedevo ir V.Putino rėmėjai Maskvoje. EPA-Eltos nuotr.

 Lietuva nusprendė neišsiųsti Rusijos karą Ukrainoje palaikančio Rusijos piliečio, nors Valstybės saugumo departamentas (VSD) išreiškė nuogąstavimą, jog šis asmuo kelia grėsmę Lietuvos saugumui ir gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

 

„Pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo pademonstruotas palankumas Rusijos režimui sudaro galimybes ryšiams su Rusija plėtoti ir didina jo gyvenimo Lietuvoje grėsmes valstybės saugumui“, – teismui rašė VSD.

Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD mano, kad Rusijos karinės agresijos atveju su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys (ar Rusijos režimo politiką palaikantys) šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialiosioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.

Į tai atsižvelgęs Migracijos departamentas buvo panaikinęs Lietuvoje gimusio ir ilgą laiką Lietuvoje gyvenusio Rusijos piliečio A. P. leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tuomet jo netekęs A. P. kreipėsi į teismą.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija trečiadienį paskelbė, kad trečiosios šalies piliečio, gimusio ir gyvenusio Lietuvoje, leidimas nuolat gyventi gali būti panaikintas, tik įrodžius realią ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, remiantis išsamiu ir individualizuotu VSD vertinimu.

„Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintys trečiosios šalies piliečiai, gimę Lietuvoje bei gyvenę čia didžiąją gyvenimo dalį, turi didesnę teisinę apsaugą, tačiau ir jiems nesuteikiama absoliuti apsauga nuo išsiuntimo. Reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui gali lemti leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimą ir išsiuntimą iš šalies. Sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimo, taikomas griežtas proporcingumo reikalavimas, leidžiantis užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų leidimo nuolat gyventi panaikinimas“, – paskelbė teismas.

LVAT pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.

Teismo sprendime pabrėžta VSD pareiga pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo gimė ir didžiąją gyvenimo dalį pragyveno Lietuvoje, t. y. tikėtina, egzistuojant stipriam ryšiui su Lietuva, tvirtai integracijai Lietuvoje.

Pasak teismo, VSD turėtų atlikti ypatingai kruopštų asmens tyrimą, o teikiama individualizuota išvada dėl tokio asmens grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimo turėtų būti itin išsami, sudaranti galimybę daryti pagrįstą išvadą, ar asmuo kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

LVAT sprendime aptarė įvairius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama, siekiant nustatyti užsieniečio socialinės integracijos tvirtumą (istorinis tarptautinis kontekstas, kalbinė integracija, socialiniai ryšiai su artimaisiais ir kt.).

Nustačiusi, kad VSD nėra atlikęs išsamaus ir visapusiško pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimo, Migracijos departamentas neatliko kompleksinio informacijos, susijusios su pareiškėju, vertinimo ir neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, išplėstinė teisėjų kolegija panaikino ginčytus Migracijos departamento sprendimus, priimtus dėl A. P.

Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Net teisme neneigė palaikantis Rusijos agresiją

Teisinis ginčas kilo po to, kai Migracijos departamentas pernai panaikino Šiauliuose gyvenančio A. P. leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir nurodė jam grįžti į Rusiją. A. P.  teismams skundėsi, kad Migracijos departamento sprendimai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti teisės normomis, reglamentuojančiomis užsieniečių teisinę padėtį, atvykimą, buvimą ir išvykimą iš Lietuvos, todėl yra neteisėti, priimti nesilaikant gero viešojo administravimo principų reikalavimų. Teismo dokumentuose rašoma, kad A. P., atsakydamas į Migracijos departamento parengto klausimyno klausimą, ar pritariate Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, atsakė teigiamai.

Atsakydamas į Klausimyno klausimą, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, pareiškėjas pažymėjo, kad Rusijos Federacijai.

Tada Migracijos departamentas paprašė Rusijos piliečio pateikti papildomą paaiškinimą dėl jo atsakymų.

„Iš išvados, kurią teikė atsakovas, matyti, kad pareiškėjas nesuvokia Klausimyno 10–11 klausimų esmės ir sąžiningai teikė savo nuomonę dėl neva istorinių aplinkybių, kurias pagrįsti gali tik savo menku išsilavinimu. Atsakovas nesistengė pasiūlyti pareiškėjui išreikšti savo nuomonę plačiau, turint tikslą išsiaiškinti tikrą jo poziciją dėl Lietuvos visuomenei svarbios ir teisės aktais patvirtintos Europos Bendrijos konsoliduotos pozicijos dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainos teritorijoje“, – teismui rašė A. P. advokatas.

Jis pažymėjo, kad jo klientas Rusijoje trumpai lankėsi 2021 m., po to daugiau ten nevažiavo, tačiau negali būti tikras, kad jo atsakymai į Lietuvoje užpildomą klausimyną netaps žinomi Rusijos institucijoms.

„Iki klausimyno pateikimo nei VSD, nei atsakovas neturėjo pareiškėjui jokių priekaištų dėl vykdomos veiklos Lietuvoje. Pareiškėjas niekada nebuvo pažeidęs tvarkos, griežtai laikosi teisės aktų reikalavimų, taikomų užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje. VSD iki susipažinimo su pareiškėjo užpildytu klausimynu neturėjo duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir neteikė atsakovui tokio pobūdžio informacijos“, – skunde teismui rašė advokatas.

Bylos duomenimis, A. P. dukra yra Lietuvos pilietė, tuo metu sūnus – Rusijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje. Per teismo posėdį A. P. nurodė, jog jis palaiko Rusijos organizuotą karinę operaciją Ukrainoje, o atsakydamas į klausimyno klausimą apie Krymo priklausomybę, rėmėsi faktine situacija, nes šiuo metu Krymas priklauso Rusijai. Anot jo, Rusija ir Ukraina sprendžia tarpusavio konfliktą dėl žemių, dėl Krymo priklausomybės, ir tai yra tik šių dviejų valstybių reikalas.

„Pareiškėjas nurodė niekam savo pažiūrų neskleidžiantis, bijantis dėl savo ateities, jei tektų vykti į Rusijos Federaciją ir jis būtų išreiškęs priešingą Rusijai poziciją, už tai jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėjas yra gimęs Lietuvoje ir nuolat gyvena leidimų pagrindu, bandė gauti pilietybę, buvo išsilaikęs lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminą, tačiau pilietybė nebuvo suteikta“, – sako jo advokatas.

Teisininkas tikino, kad jo klientas yra sąžiningas žmogus, laikosi įstatymų, nėra padaręs jokių nusižengimų, geranoriškai atsakė į atsakovo klausimyno klausimus, jis turi savo pažiūras, už kurias negali būti baudžiamas ir netekti galimybės gyventi ten, kur gimė, užaugo, dirba bei gyvena.

„Lietuvos institucijos neteisėtai siekia pareiškėją išskirti su artimiausiais žmonėmis, sūnumi ir dukra, bei pažeidžia tarptautinės teisės normas. Pareiškėjas yra sąžiningas žmogus, laikosi įstatymų, nėra padaręs jokių nusižengimų, geranoriškai atsakė į atsakovo klausimyno klausimus, jis turi savo pažiūras, už kurias negali būti baudžiamas ir netekti galimybės gyventi ten, kur gimė, užaugo, dirba bei gyvena“, – teigia advokatas.

Bylos duomenimis, A. L. gimė Lietuvoje, 1989–1991 metais jis atliko būtinąją tarnybą Rusijoje, aviacijos padalinyje, 1993 metais baigė Rusijoje esantį Fryazino elektronikos koledžą. Grįžęs į Lietuvą, nuolat gyveno ir dirbo Šiauliuose.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
39
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (161)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar stebite Europos futbolo čempionatą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +23 C

+12 +22 C

+13 +23 C

+20 +27 C

+20 +28 C

+16 +22 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-7 m/s