Tarptautinė agentūra Lietuvai siūlo apmokestinti taršius automobilius, įvesti „net-billing“ sistemą

Pirmojoje energetikos politikos apžvalgoje Lietuvai organizacija pažymi, kad, nors vietinė atsinaujinančios energijos gamyba šalyje per pastaruosius dvejus metus beveik padvigubėjo, to neužtenka Lietuvai siekiant iki 2030-ųjų tapti grynąja elektros eksportuotoja.

Anot organizacijos, nors Lietuva atsisakė rusiško iškastinio kuro, gamtinių dujų, šiemet prisijungė prie kontinentinės Europos sinchroninės elektros zonos, taip tapdama energetiškai nepriklausoma, šaliai dar reikia mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač – transporto sektoriuje.

Taip pat Lietuva raginama didinti investicijas į elektros tinklo lankstumą, efektyvesnę centralizuoto šildymo sistemą ir daugiabučių renovaciją, per lengvatas plėsti elektromobilumo tinklą.

Siūlo įvesti progresinį taršos mokestį

TEA vertinimu, transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias pavojingų emisijų šaltinis, todėl jam reikalingos tikslingos politinės intervencijos, tarp jų – taršos mokesčio įvedimas.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose netaikomas metinis automobilių nuosavybės mokestis, o degalai, ypač dyzelinas, apmokestinami palyginti nedaug. (…) Mokesčiai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant elektrifikaciją ir perėjimą prie kitų transporto rūšių“, – teigia organizacija.

Šaliai siūloma įvesti metinį transporto priemonių nuosavybės apmokestinimą arba didinti dabartinį automobilių registracijos mokestį, pagal jų išmetamą CO2 kiekį.

Rekomenduojama mažinti maksimalų neapmokestinamo išmetamųjų teršalų faktoriaus dydį ir įtraukti nuo automobilio svorio priklausantį komponentą.

„Dėl palyginti didelio socialinio skurdo ir judumo galimybių nepritekliaus Lietuvoje, reikėtų apsvarstyti galimybę paversti nuosavybės mokestį progresiniu ir taip apsaugoti finansiškai pažeidžiamiausius automobilių savininkus“, – rekomenduoja TEA.

Kadangi Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ir neefektyviausiai energiją vartojančių Europos Sąjungoje (ES), organizacija teigia, jog elektrifikacija yra pagrindinė priemonė pakeisti iškastinį kurą kelių transporte.

Taip pat siūloma siūloma plėsti viešojo transporto, tarpmiestinio susisiekimo tinklą, labiau subsidijuoti bilietų įsigijimą, didinti lengvatas elektromobiliams.

TEA duomenimis, transporto sektorius Lietuvoje sudaro trečdalį bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetamo kiekio, apie 75 proc. naftos paklausos ir apie 40 proc. bendro galutinės energijos suvartojimo.

Įžvelgia „net-metering“ sistemos rizikų

Šiuo metu Lietuvoje didžioji dalis buitinių gaminančių vartotojų veikia „net-metering“, arba dvipusės apskaitos sistema – pagamintą elektrą parduoda už to momento kainą biržoje, neparduota energija pagal kiekį jiems kompensuojama kilovatvalandėmis.

„Net-billing“ sistemą, kai pagaminta, bet neparduota elektros energija kompensuojama eurais pagal su nepriklausomu tiekėju sutartą arba nustatytą kainą, buitiniai gaminantys vartotojai gali rinktis savanoriškai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiuoja, kad pernai dėl esamos sistemos nepriklausomi tiekėjai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.

Tad, TEA vertinimu, dėl tokio gaminančių vartotojų veikimo modelio, kai tiekėjai padengia gaminančių vartotojų nuostolius, nors ir skatinamas saulės energijos pajėgumų augimas, sistema tampa neefektyvi ir patiria išlaidų.

Siekdamas išvengti vietinių tinklų perkrovos, Energijos skirstymo operatorius (ESO) esą taip pat riboja naujų gyventojų saulės elektrinių prijungimą tose vietovėse, kuriose tinklo pajėgumai negali aptarnauti papildomos gamybos, o tai trukdo plačiau naudoti pasigamintos energiją.

„Kad būtų sudarytos sąlygos nuolat augti pasigamintos energijos vartojimui, nesukeliant tinklo perkrovos problemų ir papildomų išlaidų, Vyriausybė turėtų palaipsniui atsisakyti dabartinio dvipusės apskaitos modelio arba pertvarkyti jį į sistemą, kuri skatintų saulės energijos elektrinių savininkus palaikyti tinklo stabilumą ir sistemos balansavimą“, – vertinime teigia organizacija.

„Grynojo atsiskaitymo modelis, kuris jau taikomas komerciniam pasigamintos energijos vartojimui, galėtų būti taikomas ir namų ūkiams“, – nurodo ji.

Pasak TEA, perėjus į „net-billing“ sistemą, valstybė galėtų subsidijuoti energijos kaupiklių įsigijimą.

Skaičiuojama, kad šiuo metu gaminančių vartotojų šalyje yra daugiau nei 148 tūkst.

TEA rekomendacijos Lietuvai – pirmosios, šaliai 2021-aisiais tapus visateise šios organizacijos nare.

Organizacijos ekspertų delegacija Vilniuje lankėsi šių metų kovo 3–7 dienomis, atliko Lietuvos energetikos politikos ir gebėjimo reaguoti į nenumatytas situacijas peržiūrą. 

Seimas pernai priėmė naują Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri numato, kaip Lietuva iki 2050 metų taps klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.

Iki 2030-ųjų planuojama išvystyti 4,5 gigavato (GW) sausumos vėjo elektrinių galią, 1,4 GW – jūros vėjo elektrinių ir 4,1 GW fotovoltinių saulės energijos elektrinių galią.

Nors strategijoje numatyta Baltijos jūroje įrengti du vėjo parkus, TEA teigia, kad Lietuva nebuvo vienintelė šalis, kurioje dėl dalyvių trūkumo pernai buvo atšauktas šių objektų vystymo aukcionas – tai esą rodo, kad investuotojams reikia didesnio politinio ir finansinio užtikrintumo. 

Be atsinaujinančiųjų energijos išteklių, Lietuva strategijoje numato ilgainiui įsirengti mažos galios modulinių branduolinių reaktorių (MBR), o tam reikia pasirengti.

Skelbta, kad Lietuvoje galėtų būti įrengti 1,5 GW galios branduoliniai reaktoriai, šios technologijos vertinimui planuojama sudaryti darbo grupę.

Siekiant didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, Europos Komisija (EK) siūlo iki 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bendrijoje sumažinti 90 proc.