Seime – naujas reikalavimas viešiesiems pirkimams

Tai numatančius Strateginio valdymo ir Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo Antikorupcijos komisijos nariai Artūras Zuokas, Raimondas Kuodis ir Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. 

Jie pastebi, kad viešajame sektoriuje priimami sprendimai dažnai pareikalauja milijonų eurų, tačiau iki šiol daugelis jų nebuvo vertinami ekonominiu pagrindu. 

„Šiuo metu sprendimų pagrįstumo analizė nėra nuosekliai taikoma visose sprendimų grandyse – ypač pažangos programose ir viešuosiuose pirkimuose. Tai mažina sprendimų efektyvumą ir neleidžia tinkamai įvertinti jų grąžos valstybės mastu“, – sako iniciatyvos autoriai.

Parlamentarai siekia sukurti nuoseklią sistemą, kurioje kaštų ir naudos analizės principas taptų ne papildomu, o neatsiejamu sprendimų rengimo elementu.

Seimui pritarus trijų parlamentarų iniciatyvai, sprendimai dėl reikšmingų viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo dokumentų privalės būti grindžiami kaštų ir naudos analize. 

Pataisos numato, jog viešieji pirkimai, kurių vertė viršija 150 tūkst. eurų, taip pat strateginės valstybės pažangos programos turės būti įvertinti ne tik pagal kainą, bet ir pagal realią jų grąžą visuomenei – alternatyvas, ilgalaikį poveikį, efektyvumą.

„Pagaliau turi baigtis laikai, kai valstybės vardu yra priimami sprendimai be aiškios grąžos vertinimo. Kaštų ir naudos analizė privalo tapti būtina sąlyga, jei norime išvengti klaidų, kurios brangiai kainuoja tiek mokesčių mokėtojams, tiek valstybei“, – teigia pataisas inicijavęs Mišrios Seimo narių grupės narys A. Zuokas.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario R. Kuodžio, siūlomas projektas – tai bandymas sustabdyti „pinigų išleidimo be pasekmių“ kultūrą.

„Kai nėra analizės ir vertinimo, viešieji pinigai tampa švaistymo įrankiu. Turime pradėti mąstyti taip, kaip mąsto atsakingas investuotojas – skaičiuoti, lyginti, vertinti ne tik šiandieną, bet ir rytojų“, – pabrėžia jis. 

Projekto autorių teigimu, mokesčių mokėtojų pinigai turi būti leidžiami tik tada, kai įrodoma, kad sprendimas išties naudingas.

„Ar valstybė gali išleisti milijonus be klausimo „už ką ir kodėl“? Iki šiol – galėjo. Ši pataisų iniciatyva padėtų tam tašką: valstybės sprendimai turėtų pereiti rimtą ekonominį „filtrą“, o ne remtis vien politinėmis nuojautomis,“ – akcentuoja „Nemuno aušros“ frakcijos narys A. Skardžius.

Jei pataisos sulauks pritarimo Seime, per pusmetį Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti kaštų ir naudos analizės atlikimo metodiką.