Seimas po pateikimo pritarė „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymui dvigubai – iki 30 proc. – padidinti elektros gamintojų šalia elektrinių įsikūrusių gyventojų gaunamas įmokas.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad surinktos lėšos pagal dabartinį įstatymą paskirstomos taip: 15 proc. – gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinių, 85 proc. – bendruomeninėms organizacijoms, tačiau nereikalaujama, kad jų veikla būtų geografiškai susijusi su elektrinių aplinka.
Elektros energijos gamintojų mokamos įmokos šiuo metu yra administruojamos valstybės institucijų – įmokos administratoriumi skiriamas valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo, nenurodant konkretaus bendruomeninio ar vietos veikimo pobūdžio, rašoma projekte.
Įstatymo projektu siūloma padidinti gamybos įmokos dalį, skiriamą šalia elektrinių gyvenantiems gyventojams, iki 30 proc. ir įtvirtinti, kad likusią dalį gaunančios bendruomeninės organizacijos turi veikti ne daugiau kaip 5 km atstumu nuo elektrinių.
Taip pat siūloma griežtinti projektų atrankos tvarką, reikalaujant seniūnijos, gamintojo patvirtinimo ir turto naudojimo bent 10 metų, o gamybos įmokos administravimą pavesti bendruomenes vienijančioms organizacijoms, o ne valstybės institucijoms.
„Projektų vykdytojų atranka dabar grindžiama tik bendraisiais kriterijais, nėra būtinybės gauti elektros energijos gamintojo ar seniūnijos patvirtinimo, taip pat nenustatytas griežtas teritorinis veiklos apribojimas“, – dėstoma projekte.
„Dėl šių priežasčių esama sistema leidžia lėšas nukreipti tolimesnėms ar net naujai, tik formaliai įsteigtoms organizacijoms, kurios neturi realaus ryšio su vietos bendruomene, nėra bendruomenės įgalinimo valdyti lėšas ar spręsti dėl jų paskirstymo. Valstybė iš esmės centralizuotai valdo bendruomenėms skirtas lėšas, nesuteikdama joms sprendimų priėmimo teisės“, – konstatuoja projekto rengėjai.
Seimo plenarinėje salėje projektą palaikė 66 parlamentarai, 6 buvo prieš ir 7 – susilaikė. Siūlymą svarstys Ekonomikos bei Aplinkos apsaugos komitetai.