R.Lazutka: NT mokesčio lėšas reikėtų skirti savivaldybių infrastruktūros kūrimui

„Jeigu NT mokestis eina gynybai, vadinasi – bendriems visuomenės ir šalies poreikiams. Kyla klausimas, kodėl tuomet skaičiuojama tik nuo nekilnojamojo, o ne nuo viso finansinio turto? Juk koks skirtumas, ar žmogus turi tam tikrą sumą eurų banko sąskaitoje, ar turi tokios pat vertės būstą? Kodėl vienas prisidės prie krašto gynybos, o kitas ne?“, – laidoje „Apie mokesčius“ sakė R. Lazutka.

Ekonomisto teigimu, įprastai Vakarų šalyse NT mokestis yra skiriamas infrastruktūrai. R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad toks modelis geriau suprantamas visuomenės, todėl kyla mažiau pasipriešinimo. Tačiau, pasak jo, savivaldybėms būtina numatyti mokesčio ribas. 

„NT mokestį reiktų palikti savivaldybėms. Žinoma, reikia uždėti rėžius, kad nesusidarytų tokia situacija, kai kažkas labai norės padidinti biudžetą ir toje vietovėje iškels mokesčius. Bet šiaip, tai gali suveikti kaip demokratijos mokykla, ypač kai Lietuvoje savivaldybės nėra didelės”, – teigė pašnekovas.

„Savivaldybėse, kur gyvena 20-30 tūkst. gyventojų, jie gali bendrauti su politikais, o pastarieji turi parodyti, ką už surinktus pinigus darys. Taip gal ir pasipriešinimo iš visuomenės tokio nebūtų, o kai pasakoma, kad eis į bendrą biudžetą, tada kyla klausimų – gal verčiau skaičiuoti nuo kito turto, nuo pajamų, ar net nuo PVM“, – pridūrė R. Lazutka.

NT mokestį reikėtų koreguoti atsargiai

Pasak profesoriaus, vertinant kitų šalių patirtį matyti, jog NT mokesčio kaita turėtų būti atsargi. Jo teigimu, svarbu pasverti, kaip į pokyčius reaguos rinka, ar nesumažės naujų būstų poreikis. 

„Lietuvoje apsirūpinimas būstu nėra geras. Vertinant pagal gyvenamojo ploto kvadratinius metrus, skirtus vienam gyventojui, esame Europos Sąjungos sąrašo apačioje. Kita vertus, ir pats turtas Lietuvoje yra dažniausiai prastas, paveldėtas iš praėjusių laikų, naujos statybos mažai. Reikia investuoti, kad daugiau būtų statoma”, – sakė pašnekovas.

„Jei tie žmonės, kurie jau turi būstą, bet perka antrą, trečią ar net dešimtą, kaip investiciją – yra gerai. Tai rodo poreikį ir reiškia, kad bus pastatyta daugiau. O tie, kurie neturi nuosavo buto, bent jau galės išsinuomoti“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad kylantys nuogąstavimai dėl gyventojų spekuliavimo būstu, nėra pagrįsti. Anot jo, pamačius tokios veiklos požymius galima reaguoti nustatant pirkimo mokestį ar koreguojant būsto išlaikymo taisykles.

ELTA primena, kad nors koalicinė taryba paskelbė, jog nebesiūlys Seimui apmokestinti pirmųjų būstų, visgi pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė socialdemokratų pasiūlytai nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto pataisai, kuri numato, jog pirmasis gyventojų būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų.

Siūlymą registravo Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė ir bendrapartietė Orinta Leiputė. Jei jam būtų pritarta Seime, teisė nustatyti NT mokesčio „grindis“ pirmajam būstui atitektų savivaldybėms. Jos taip pat nuspręstų, koks būtų mokesčio tarifas – nuo 0,1 iki 1 proc.

Tiesa, papildomą NT siūlomą apmokestinti taip pat kaip projekte, kurį BFK patvirtino praėjusį pirmadienį – 50 tūkst. eurų neviršijantis turtas apmokestinamas nebūtų.

50-200 tūkst. eurų vertės ribose būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,6 proc., 600 tūkst.-1 mln. eurų – 1 proc., o nuo 1 mln. eurų būtų taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.