Restoranų meniu užleidžia vietą kebabams

Šiemet bankrotai tęsiasi, nes valdžia ir toliau ignoruoja šiame sektoriuje dirbančių verslininkų aiškinimus, kad 21 proc. PVM tarifas yra per didelis. Europoje viešojo maitinimo sektoriaus PVM vidurkis siekia tik 12,3 proc., o kai kuriose šalyse - dar mažesnis.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ patikino, kad vyksta tai, apie ką asociacija bandė informuoti Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei Vyriausybę, tačiau nesulaukė teigiamos reakcijos.

„Pirmiausia man tai didžiausias liūdesys, - sakė E.Šiškauskienė, - „kad geriausiai išsilaikyti gali tik dideli tinklai, kurie savo viduje gali uždaryti nuostolingus restoranus. Patys matote, kas plečiasi - didieji tinklai. Stabiliai laikosi „McDonald's", „Hesburger", plečiasi kebabų, mėsainių tinklai. Čia ir yra atsakymas, kokia maitinimo kultūra Lietuvoje formuojasi.

Tai nepaprastai liūdna, nes kitoms maitinimo įmonėms ilgainiui nebeuždirbant pelno, jos neišsilaikys: sumažėjo vartojimas, ypač padidėjo PVM, atlyginimų augimas taip pat neadekvatus, o patiekalų kainų pakelti iki reikiamo lygio negalima, nors maisto produktai brangsta. Visi šie pabrangimai duoda liūdną efektą. Nežinau, kiek įmonės galės dar dirbti mažėjant pelnams, nes jos nėra labdaros organizacijos. Dabar vasarą dar atsigauna, bet kas bus sausį ar vasarį - net baugu pagalvoti."

- O kaip išgyvena keturi Lietuvos restoranai, pernai gavę „Michelin" žvaigždutę?

- Jiems irgi labai sudėtinga, bet „Michelin" žvaigždutė suteikė stabilų klientų srautą. Tai ir padeda jiems išsilaikyti, nes šiaip nėra lengva dirbti su mūsų mokesčiais, palyginti su kaimyninėmis šalimis. Ypač sunku dėl maisto produktų pabrangimo. Kiek teko kalbėtis su šių restoranų vadovais, jie bent jau išlaiko stabilų rezervacijų skaičių ir tuo gali džiaugtis, nes bendras vartojimas restoranuose labai mažėja.

- Tačiau ar ne paradoksalu, kad vieniems restoranams užsidarant, kitiems atsidarant, stabiliai veikia „Bernelių užeigų" tinklas?

- Jų patiekalų savikaina yra pigesnė. Apie tai ir kalbame - apie vartojimo kultūrą.

Žmonėms patinka lietuviški patiekalai, bet kai pagalvoju apie kebabus, „McDonald's", man skaudu dėl to, kokį maistą žmonės renkasi - patį prasčiausią ir pigiausią. Galiausiai liksime tik su picomis ir kebabais. Neturiu nieko prieš tokius restoranus, bet įmonių, gaminančių geresnį maistą, Lietuvoje beveik neliko.

Verslas pradeda dairytis į Lenkiją, Dubajų, nes ten labiau subalansuoti mokesčiai. O kur mokesčiai subalansuoti, ten yra ir kokybė, ir verslo augimas. Kas vyksta Lietuvoje - man labai gaila.

- Gal Vilniaus regione, kur daugiau turtingų žmonių, situacija geresnė?

- Be abejonės. Dar šiek tiek daugiau lankytojų matau Kaune, o vasaros sezonu atsigauna kurortai - Palanga, Neringa. Bet matome, koks oras šiemet - nors liepa baigiasi, gero oro nebuvo, todėl kurortų verslininkams sunku. Visi tikėjosi, kad vasarą atsigaus ir sukaups „lašinukų" rudeniui bei žiemai. O apie kitus rajonus net sunku kalbėti - vienas kitas restoranas tik ir belikęs.

Dabar kaip tik vyksta balsavimas dėl geriausių restoranų trisdešimtuko, norime įtraukti regionus ir pasižiūrėti, kas darosi mažuose miesteliuose. Iš tiesų kai kuriuose miesteliuose užsidaro net vienintelis restoranas. Spauda apie tai mažai rašo, bet mažo miestelio restoranas yra ne tik maitinimo įstaiga, bet ir socialinio bendravimo centras. Dažnai važiuoju į Vievį - ten nėra kur pavalgyti.

Miestelis gražus, gyventojų nemažai, ežeras šalia, bet yra tik viena užkandinė. Yra trys parduotuvės, o restorano - nėra. Žmonės sako, kad jiems restoranas per brangus, net kava restorane būtų per brangi. Buvo bandyta atidaryti restoranus, bet jie užsidarė.

O ką jau kalbėti apie labiau nuo sostinės nutolusius miestelius. Liūdna, nes grįšime prie buitinių gimtadienių ir kuklių švenčių namuose. Restoraninė bendravimo kultūra, kuri jau buvo įsitvirtinusi, dabar byra.

Taip yra todėl, kad valdžia negirdi mūsų argumentų. Nė vienas politikas nepripažįsta, kad 21 proc. PVM tarifas yra per didelis. Klausoma ne argumentų, o vadovaujamasi emocijomis „duosiu - neduosiu", „patinka - nepatinka". Galiausiai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pasakė, kad gal Lietuvoje restoranuose neskanus maistas, todėl žmonės gaminasi maistą namuose ir daro šventes patys, nes skaniau.

- Gal tai mūsų kultūrinis bruožas - gimtadienius švęsti prie ežero ar sode su šašlykais, o ne restoranuose?

- Turėjome labai gerą restoranų lankymo kultūrą, bet jos nebeliko, nes žmonėms patiekalai tapo per brangūs, o restoranams - per pigūs, nes nepadengia neadekvačiai pakilusių mokesčių bei produktų kainų. Gaunasi paradoksas: klientams per brangu, o restoranams - per pigu. O jaunimas renkasi patį pigiausią, nekokybišką maistą. Tai irgi nedžiugina.

Ką rodo statistika

Nepaisant padidinto PVM, norinčių verstis apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugomis nemažėja. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugomis vertėsi 4105 ūkio subjektai, 2024 m. - 4608, o šiemet jų skaičius išaugo iki 4696. Pagal pardavimo pajamų indeksą šiam sektoriui nepalankūs buvo 2020-ieji - tada indeksas siekė 70,1, o pernai jau buvo 93,8.

Tiesa, nepaisant optimizmą keliančios statistikos, sektorius neišvengė bankrotų. Daugiausia jų inicijuojama sausio mėnesį bei pirmą metų ketvirtį. Šių metų pirmą ketvirtį apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuje pradėti 288 bankrotai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, šių metų I ketvirtį bankrotų viešojo maitinimo ir viešbučių sektoriuje buvo 2,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Visgi daugiausia bankrotų fiksuojama ne šiame, o statybų sektoriuje, kuris sudaro 22,2 proc. visų šiemet inicijuotų bankrotų, o viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektorius sudaro tik 9,7 proc.

Tarp veiklą sustabdžiusių maitinimo įstaigų atsidūrė ir Liutauro Čepracko „Gastronomika", pernai įtraukta į „Michelin Guide Lithuania 2024". Į šį gidą buvo įtraukti 26 Lietuvos restoranai, o 4 iš jų įvertinti „Michelin" žvaigždėmis. Šie 4 restoranai iki šiol veikia.