Nepagarba - lietuvių kalbai, meilė - rusų

Pasak jų, taip ne tik bus slopinamas noras užsieniečiams (dauguma tokį statusą turinčių užsieniečių yra ukrainiečiai) mokytis valstybinės kalbos, integruotis į Lietuvos visuomenę, bet ir mažins galimybę Lietuvos piliečiams paslaugas gauti juos aptarnaujant valstybine kalba.

Siūloma vėl pratęsti

Tokį projektą pateikusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. Migracijos departamentas užregistravo apie 96 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, o šiems asmenims, atsižvelgiant į ES ir nacionalinius teisės aktus, taikoma laikinoji apsauga.

Poreikis pratęsti terminą dėl valstybinės kalbos mokėjimo netaikymo jiems esą siejamas su tuo, kad tokių asmenų vis dar yra labai daug (2023 m. - 12 337 asmenys, 2024 m. - 11 157 asmenys).

„Todėl susiduriama su praktinėmis problemomis dėl galimybių mokytis valstybinės kalbos ir laikyti valstybinius egzaminus. Pavyzdžiui, 2024 m. Tautinių bendrijų namuose valstybinės kalbos mokėsi 890 asmenų, iš kurių apie 90 proc. buvo piliečiai iš Ukrainos, ir tik 118 asmenų, baigusių kursus, išlaikė valstybinius egzaminus.

Valstybinės kalbos egzaminus vykdo Nacionalinė švietimo agentūra, egzaminai vyksta 58 bazinėse mokyklose, kurios išsidėsčiusios visoje Lietuvoje, tačiau bazinės mokyklos per metus gali priimti laikyti egzaminą ribotą asmenų skaičių: I kategoriją - 1621 asmenį, II kategoriją - 1414 asmenų, III kategoriją - 842 asmenis", - teigia ministerija.

Todėl ji siūlo nustatyti, kad įdarbinti valstybinės kalbos nemokančius galima nebe 3 metus nuo laikinosios apsaugos suteikimo, o jau 4 metus.

Pagrindiniai įspėjimai

Reaguodama į tokius ketinimus asociacija „Talka kalbai ir tautai" svarbiausioms valstybėms institucijoms išplatino raštą, kuriame įspėjama, kuo tokia nuostata grėstų valstybinei kalbai, visuomenės sanglaudai bei valstybės autoritetui. Pateikiami 7 svarbiausi argumentai:

1. Kalbos mokymosi motyvacijos slopinimas. Ketverių metų laikotarpis be kalbos reikalavimų demotyvuoja užsieniečius mokytis lietuvių kalbos ir integruotis į visuomeninį, kultūrinį bei profesinį Lietuvos gyvenimą.

2. Integracijos stabdymas. Valstybinės kalbos mokėjimas yra kertinė visavertės integracijos sąlyga. Šio reikalavimo atidėjimas kuria atskirtį, neleidžia asmenims tapti aktyviais visuomenės nariais ir apsunkina jų įsitraukimą į pilietinį gyvenimą.

3. Kalbos politikos nuoseklumo pažeidimas. Lietuva nuosekliai formuoja politiką, grindžiamą valstybinės kalbos kaip bendravimo ir viešųjų paslaugų kalbos statusu. Kalbos mokėjimo reikalavimo atidėjimas silpnina šį principą ir sudaro precedentą tolesniam valstybinės kalbos vaidmens menkinimui.

4. Viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo mažėjimas. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę gauti paslaugas lietuvių kalba. Nesant kalbos mokėjimo reikalavimo, ši teisė tampa neįgyvendinama praktikoje.

5. Neigiamas signalas kalbos mokytojams ir švietimo įstaigoms. Ši priemonė diskredituoja švietimo institucijų pastangas rengti lietuvių kalbos mokymus, taip pat mažina šių paslaugų paklausą ir finansinį pagrindą.

6. Valstybinės kalbos prestižo žeminimas. Kalbos mokėjimas nėra būtinas gyvenant Lietuvoje, o tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos statusui.

7. Dviprasmiška žinia tarptautinei bendruomenei. Kitaip nei daugumoje ES valstybių, kur valstybinių kalbų mokėjimas laikomas integracijos pagrindu, šis siūlymas prieštarautų europinei integracijos praktikai, kuri grindžiama pagarba priimančios valstybės kalbai ir kultūrai.

Kuo ukrainiečiai išskirtiniai?

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai" vicepirmininkas Jonas Vaiškūnas „Vakaro žinioms" akcentavo, jog vis tik svarbiausias pavojus yra Lietuvos piliečių galimybės savoje šalyje susišnekėti valstybine kalba mažinimas.

„Valstybinės kalbos statusas lemia, kad jie turi mokėti mūsų kalbą, o ne mes jų, bet jie gali mus aptarnauti ir nemokėdami valstybinės lietuvių kalbos. Kol kas išimtis daugiausiai susijusi su ukrainiečiais, nes tarp turinčių laikinąją apsaugą jų yra daugiausiai. Tačiau kai vienai tautinei mažumai daroma išimtis - ar dėl pavardžių rašymo, ar dar dėl kažko kito - iš karto gali teisiniu lygmeniu būti nuspręsta, kad tai yra diskriminacija kitų tautinių mažumų atžvilgiu. Visi valstybinės kalbos atžvilgiu turi būti lygūs. Kuo ukrainiečiai išskirtiniai?

Bus ir daugiau karo pabėgėlių. Iš Irano, Egipto ar dar kažkur. Tai kodėl išskiriami vieni? Bet kalba yra apie Lietuvos piliečius, kurie savoje valstybėje nori jaustis kaip savoje valstybėje. Juk aš, nuvažiavęs į kitą valstybę, nereikalausiu, kad su manimi parduotuvėje kalbėtų lietuviškai. O kai tu Lietuvos parduotuvėje negali su kai kuriais darbuotojais susišnekėti lietuviškai - tai jau baisu", - pabrėžė J.Vaiškūnas.

Kitur net neįsileistų

Pasak jo, didelė problema yra ir ta, kad užsieniečiai net neturės stimulo mokytis lietuvių kalbos.

„Normali valstybė - nuvažiuok į JAV ar kokią nors Kanadą... Nemokėdamas tos valstybės kalbos ten iš viso nepapulsi. Mes kartelės nekeliame, o ją tik nuleidžiame, terminus vis pratęsdami. Daugumos valstybių pagrindinis integracijos principas yra kalba, užtikrinanti ir valstybės buvimą. O mes... Yra lietuvių, kurie užsienio šalyje per kelis mėnesius minimaliai išmoksta tos valstybės kalbos. Ir savarankiškai. O pas mus - vos ne valstybė nori išmokyti. Jei valstybė neturi galimybių, pareigą išmokti kalbos reikia perkelti imigrantams arba darbdaviams, kurie nori juos įdarbinti", - teigė J.Vaiškūnas.

Komentaras

Beje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pažymi, kad su jos iniciatyva nesutinka Valstybinė kalbos inspekcija, kurios viršininko pareigas antrą kadenciją pradėjo eiti Audrius Valotka. Pastarasis „Vakaro žinioms" akcentavo, kad tiek inspekcija, tiek Kultūros ministerija yra įsitikinusios, kad termino nereikia pratęsti.

„Argumentų yra daugybė. Visų pirma, tokiu būdu ir toliau yra pažeidžiamos Lietuvos piliečių lingvistinės teisės. Mes savotiškai diskriminuojame Lietuvos piliečius ne Lietuvos piliečių atžvilgiu. Kitas dalykas - tai užsieniečių neskatina integruotis. Pirmais metais po karo Ukrainoje pradžios mes, inspekcija, buvome iniciatoriai, kad metus nereikia tikrinti atvykusių iš Ukrainos valstybinės kalbos mokėjimo. Tačiau po to Vyriausybė terminą pratęsė dar metams, po to - dar vieneriems. Daug ukrainiečių buvo pradėję mokytis lietuvių kalbos. O staiga jie sužino, kad lietuviams tai nėra svarbu, terminą dar metams nukelsime. Tai kam tada mokytis? Vieni mokėsi, gal net ne tik savo laiką, o ir savo pinigus skyrė. O kiti nesimokė, nes sakė: vis tiek Vyriausybė terminą vėl pratęs", - kalbėjo A.Valotka.

Pasak jo, Lietuva, leidusi 3 metus norintiems įsidarbinti Lietuvoje nemokant net minimaliai kalbėti lietuviškai, buvo Europos čempionė.

„Niekas Europoje nesuteikė trejų metų termino. O dabar norime suteikti 4 metus. Tapsime šios srities - nepagarbos lietuvių kalbai ir meilės rusų kalbai - olimpine čempione. Kur juda kitos Europos šalys? Britų premjeras pranešė, kad pas juos bus tokia tvarka: jei nori gauti darbo vizą, tai ne tik pagrindinis žmogus turės išlaikyti (net ne A1, o B1 lygiu) anglų kalbos egzaminą dar nebūdamas šalies teritorijoje, bet ir su juo atvažiuosiantys susiję asmenys privalės išsilaikyti egzaminą B1 lygiu". Pas mus daroma atvirkščiai", - reziumavo A.Valotka.