1 nuotr.Permainingais orais pasižymėjęs gegužės mėnuo padarė didžiulės žalos Lietuvos sodininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Anot jo, nuostolius įvertinę sodininkai ir uogininkai šiemet prarado daugiau nei 70 proc. savo derliaus. Ministras neatmeta ir galimybės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.
„Nuostoliai tikrai yra didžiuliai. Preliminariai vertinant, iki šiandienos jau yra patirta 70-80 proc. netekimų. (…) Šalnos truko beveik tris savaites ir apskritai pavasaris yra šaltas“, – trečiadienį kalbėjo I. Hofmanas.
Jo teigimu, planuojama apie šias šalnų keliamas problemas kalbėti su Europos Komisija (EK), svarstoma galimybė skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tiesa, kad tai būtų galima padaryti, pirmiau tokio žingsnio turi imtis savivaldybės.
„Pirmiausia, ekstremalią situaciją turėtų paskelbti savivaldybes. Ūkininkai per savo asociacijas tą ir padarys – kreipsis į savivaldybes su raginimais įvertinti situaciją. Nuo tada žiūrėsime, kokiu keliu eisime – ar skelbti ekstremalią padėtį visoje šalyje, ar tiesiog įjungti tam tikrus žalų kompensavimo mechanizmus“, – samprotauja ministras.
„Galbūt užteks to, kad kelios labiausiai nukentėjusios paskelbtų ekstremalią situaciją. Tiesa, reikia stebėti, kiek tokių savivaldybių bus. (...) Jei jų būtų daug, sakykime, kad apie 10, tada ministerija tikrai siūlytų skelbti valstybės masto ekstremalią situaciją”, – tvirtina I. Hofmanas.
Nors sodininkų ir uogininkų nuostoliai yra akivaizdžiai matomi, tikslios statistikos apie patirtas žalas – kol kas nėra.
„Sodų ir uogynų žydėjimo procesas dar nėra pasibaigęs. Kai jis baigsis, tada bus galima objektyviai vertinti žalą“, – teigia I. Hofmanas.
Pasak jo, didžiulius iššūkius kelia tai, jog šalnos yra toks reiškinys, su kuriuo lengvai nepakovosi.
„Svarbiausia tai, kad priemonės, kuriomis būtų galima apsisaugoti nuo šalnų – nėra, arba jos labai brangios. O priemonės, kurios gali šiek tiek gelbėti situaciją ir sodininkai jas turi, veikia labai trumpą laiką“, – sako ŽŪM vadovas.
Remiantis Europos klimato adaptacijos platformos „Climate-ADAPT“ duomenimis, Lietuvai per metus 97,8 dienų šalnos per metus. Europos Sąjungoje (ES) nuo šalnų stipriau kenčia tik Latvija (102,37 dienų), Estija (104,15), Austrija (119,77), Švedija (143,19) ir Suomija (157,58).
