Kalėjimų tarnybos vadovas: tarnybinius patikrinimus vertinu kaip žinią, kad turiu pasitraukti

„Šituos tarnybinius patikrinimus aš vertinu kaip žinią man, kad aš turiu pasitraukti. Dėl kokių priežasčių, man niekas nėra paaiškinęs“, – Eltai sakė M. Kairys.

LKT vadovas teigia, kad nuo kovo mėnesio tarnyba dėl Teisingumo ministerijos atliekamų patikrinimų yra paralyžiuota. Vis dėlto, pats M. Kairys pabrėžia nematantis pagrindo, kodėl turėtų atsistatydinti. 

„Jokių pagrindų, dėl kurių turėčiau trauktis, aš nematau ir tokio pasiūlymo iš ministerijos vadovybės aš gavęs nesu. (...) Bausmių vykdymo sistema nuo kovo mėnesio yra paralyžiuota, nes mes dirbame, praktiškai vien tik atsakinėdami į auditorių klausimus, teikdami paaiškinimus į tarnybinių patikrinimų procedūras. Matome, kad tai nieko sistemai neduoda“, – komentavo LKT direktorius. 

M. Kairys dėl abiejų sprendimų jam skirti papeikimus žada kreiptis į teismą.

Antrojo tarnybinio patikrinimo M. Kairio atžvilgiu nustatyta, kad LKT vadovas tarnybinį automobilį naudojo, važiuodamas iš darbo į namus ir atgal, nors to esą tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės neleido. Su tokiomis išvadomis M. Kairys nesutinka.

„Kai tu matai, kad už tai, kad tu vyksti į darbą ministro tau paskirtu automobiliu, tau skiriama nuobauda, tai tikrai klausimų kyla įvairių. Bet to, Teisingumo ministerijos pavaldume yra dvi statutinės tarnybos ir abiejų jų vadovams tuo pat metu buvo panaikintas įsakymas į darbą vykti tarnybiniu automobiliu, bet atsakomybė taikoma tik man“, – dėstė LKT direktorius. 

M. Kairys tvirtino netikintis, kad Teisingumo ministerija tarnybinius patikrinimus jo atžvilgiu atliko profesinių sąjungų skundų pagrindu. LKT vadovo įsitikinimu, jis ministerijos nemalonę užsitraukė po to, kai kritiškai sureagavo į teisingumo ministro Rimanto Mockaus abejones dėl naujo kalėjimo Šiauliuose statybų.

„Po incidento, kai mes pasisakėme apie Šiaulių kalėjimo poreikį, prasidėjo veiksmai, kurių dabar išdavas mes matome. (...) Mano nuomone, tai buvo esminis lūžis požiūryje į Kalėjimų tarnybos vadovybę, nes iki tol mes turėjome gerus vizitus, kur rodėme gerąsias praktikas Estijoje, kaip yra tvarkomasi bausmių vykdymo sistemoje ir kokią naudą valstybei atnešė nauja infrastruktūra“, – teigė M. Kairys. 

LKT vadovas priminė, kad reaguodamas į R. Mockaus abejones dėl naujo kalėjimo, jis prabilo apie tarptautinių ekspertų patikrinimų Lietuvoje išvadas, kuriose buvo kritikuojamos kalinimo sąlygos šalies kalėjimuose, bausmių vykdymo vietos lyginamos su šiuolaikine vergove.

Skirtos dvi tarnybinės nuobaudos

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą. 

R. Mockus Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, praėjusią savaitę jau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala. 

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo. 

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu. 

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.