Lietuva DI pasaulyje gali tapti autsaidere

Institucinis optimizmas

Pasaulio šalims lenktyniaujant, kuri pirma „prisijaukins" dirbtinį intelektą (DI), „Vakaro žinios" pasidomėjo, kokia situacija yra Lietuvoje. Socialdemokratės Vaidos Aleknavičienės vadovaujamam Seimo švietimo komitetui užklausa, tikėtina, pasirodė per daug sudėtinga, todėl iš jo atsakymo nebuvo sulaukta, užtat plačiai atsakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„DI švietime turi didelį potencialą - nuo personalizuoto mokymo iki pagalbos mokytojui organizuojant mokymo procesą, rengiant skaitmeninį turinį pamokai. DI įrankiai gali padėti mokytojams automatizuoti dalį ugdymo procesų, pvz., užduočių vertinimą ir grįžtamojo ryšio teikimą.

Tokiu būdu mokytojams lieka daugiau laiko kūrybiškumui ir individualiam mokinių ugdymui. Be to, DI gali būti naudojamas mokymosi patirčiai individualizuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir poreikius", - rašoma gautame atsakyme.

Visgi institucija atkreipė dėmesį į tai, kad DI gali padėti mokytis, tačiau mokiniams svarbu išmokti kritiškai vertinti gaunamą informaciją.

„Atnaujintoje informatikos bendrojo ugdymo programoje atsirado technologijų pasaulyje labai svarbios temos: darbas su duomenimis, dirbtinis intelektas, virtualus mokymas(is), saugus elgesys ir kibernetinis saugumas. Mokiniai supažindinami ne tik su DI tema, tačiau ir su jo galimybėmis bei grėsmėmis.

Bendradarbiaudami kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Dirbtinio intelekto asociacija sukūrėme laidų ciklą mokiniams apie DI.

Parengtas pavyzdys, kaip laidų turinys gali būti panaudojamas pamokoje, viešai prieinamas švietimo portale emokykla.lt, - toliau dėstė institucijos atstovai. - Labai svarbu, kad mokytojai būtų pasirengę saugiai ir atsakingai naudoti dirbtinio intelekto sprendimus, atnaujintų skaitmenines kompetencijas.

Todėl mokytojams buvo surengti mokymai pagal EK sukurtą kompetencijų modelį „DigComp Edu", pristatomos temos ir apie dirbtinį intelektą.

Parengtos skaitmeninio švietimo gairės mokyklų vadovams, rekomendacijos mokytojams, kaip pasinaudoti DI galimybėmis, organizuojami renginiai įtraukiant DI temas."

Ministerija pabrėžė, kad DI sparčiai keičia mokymosi ir mokymo procesą bei mokytojo vaidmenį. „Visgi pagrindinis iššūkis tas, kad skaitmeninės technologijos ir DI turėtų būti naudojamas atsakingai, užtikrinant akademinį sąžiningumą.

Mokyklos turi turėti aiškias taisykles, susitarimus, kam ir kur naudoti DI, taip pat įrankius, kaip atpažinti DI sukurtą informaciją. Mokytojai turėtų susitarti su mokiniais dėl taisyklių, kada ir kaip galima naudotis DI, kaip jį įtraukti į pamoką, kaip vertinti darbus, kuriems atlikti buvo pasitelktas DI.

Pvz., mokinys turėtų pažymėti DI sukurtą turinį. DI neturėtų būti leidžiama naudoti per atsiskaitymus, kontrolinius darbus, testų sprendimą ar užduočių atlikimą.

Būtina sukurti DI diegimo kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apimtų teisinę bazę, pagalbos priemones mokykloms, taip pat ir įrankius, mažinančius administravimo naštą. ŠMSM sutelkta darbo grupė, kuri iki rugpjūčio pradžios parengs tvarką mokykloms, kaip saugiai ir atsakingai naudotis dirbtinio intelekto įrankiais", - akcentavo ministerija.

Komentuodama situaciją aukštosiose mokyklose, ji nurodė, kad darbai vyksta ir šia linkme. „Universitetai yra autonomiški, aukštosios mokyklos norimas licencijas įsigyja pačios.

Visos aukštosios, perkančios „Microsoft" licencijas, gali naudotis „Microsoft Copilot" įrankiu. Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje yra sudaryta nuolatinė darbo grupė dėl dirbtinio intelekto panaudojimo universitetų veikloje. Jos tikslas - analizuoti situaciją ir ieškoti būdų, kaip efektyviai ir etiškai DI integruoti į universitetų veiklą.

Kovo mėnesį universitetai patvirtino rezoliuciją dėl generatyvinio DI studijose, kur susitarta inicijuoti pokyčius akademinėse bendruomenėse, spartinančius generatyvinio dirbtinio intelekto integravimą į studijų ir administravimo procesus, nuolat kelti dėstytojų kvalifikaciją DI tematika, didinti DI raštingumą, skatinti studentus atsakingai ir etiškai naudoti DI studijų procese, teikti prioritetą nesąžiningo DI naudojimo ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti žinių ir įgūdžių prieinamumą", - apibendrino ministerijos atstovai.

Kalbos kalbomis,o kur darbai?

O štai Mykolo Riomerio universiteto profesorius Algis KRUPAVIČIUS ministerijos išsakytas mintis vertino skeptiškai. „Atsakymas formalus, vengiantis atsakomybės ir ignoruojantis esminį klausimą - ar valstybė planuoja imtis koordinuotų nacionalinių sprendimų DI srityje?

Palyginimui, Estija šioje srityje yra proaktyvi ir pažangi, o Lietuva, priešingai, reaktyvi, lėta ir vėluojanti, - teigė profesorius. - Ministerija pabrėžė bendrus abstrakčius ar akivaizdžius principus, bet neatsakė į klausimą apie realias investicijas ir konkrečius sprendimus.

Tarkim - ar galima laukti bendrų nacionaliniu mastu įgyjamų DI licencijų, ar jas reikėtų pamiršti? Nors jos yra būtina DI prieinamumo sąlyga."

Dar vienas aspektas, į kurį atkreipė dėmesį A.Krupavičius, - atsakyme problemos sprendimas „deleguojamas" kitoms institucijoms, bet nacionaliniu mastu ministerija lyderystės nesiima.

„Bet juk būtent to ir reikia, jeigu norime, kad ugdymo įstaigos visoje Lietuvoje centralizuotai ir koordinuotai galėtų naudotis DI.

Dabartinė ministerijos pozicija leidžia daryti prielaidą, kad švietimo ir mokslo srityje neturime DI nacionalinės strategijos. Jos siūlomas sprendimo decentralizavimas tik didintų nelygybę tarp institucijų ir stabdytų pažangą; didesnius biudžetus turinčios mokyklos ar universitetai galėtų kažkiek patys investuoti į DI, o turintys mažesnius liktų „už borto".

Lietuvoje daug kalbama apie regionų atskirtį, tačiau decentralizuotas DI pirkimo būdas tą atskirtį tik didintų. O apskritai koordinuoti nacionaliniai sprendimai leistų veikti masto ekonomijos principui ir ne tik taupytų mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir už mažesnes lėšas galėtume nuveikti daugiau", - perspėjo jis.

Taip pat, pasak A.Krupavičiaus, nepaisant visų „stabdymų", DI neišvengiamai atsiras teismų sistemoje. „Teismais šiandien pasitiki tik kiek daugiau nei penktadalis, kai savivaldybėmis pasitiki daugiau nei trečdalis, ar prezidentūra daugiau 40 proc. socialinių apklausų respondentų.

DI gali būti vienas sprendinių kaip spręsti pasitikėjimo krizę. Jis jau ateina į šią sritį, nes sprendimai joje grindžiami formaliomis taisyklėmis, t.y., įstatymais. DI lengviausia pritaikyti ten, kur taisyklės yra aiškiai apibrėžtos, nes tokioje aplinkoje mokosi efektyviai, - pasakojo profesorius. - Pastaraisiais metais itin prieštaringai vertinami Konstitucinio Teismo sprendimai.

Kadangi jų pagrindas yra atitikimas Konstitucijai, DI gali būti gera išeitis KT kontroversiškų sprendimų mažinimui. Netolimoje ateityje DI gali jį pakeisti, nes jau dabar su DI galima atlikti eksperimentus apie rezonansinius KT sprendimus.

Be detalių, kalbant apie vieną konkretų atvejį, DI pateikė priešingą sprendimą tam, kurį suformulavo KT. DI kontrargumentavo, jog sprendime trūko įrodymų, situacija buvo vienkartinė ir neesminiu klausimu, buvo pasiūlytos neproporcingos sankcijos, taip pat liko neaiškumų dėl įrodymų patikimumo ir galimų politinių motyvų. DI būtų priėmęs visiškai kitą sprendimą nei KT."

Profesorius ironizavo, kad Lietuva kol kas gyvena darbo grupių politikos fazėje

„Kur Lietuva yra DI politikos srityje Valdantieji neturi aiškios, nuoseklios, centralizuotos DI politikos vizijos. Pasirinktas kelias yra fragmentiška atsakomybės delegavimo institucijos taktika, bet nesiimama problemos spręsti strategiškai.

Lyginant su Estija ar ES sprendimais, esame šalis, kuri kažko imsis ateityje, bet sprendimus reikia priimti bent dabar, o formuoti DI politiką reikėjo dar vakar , - pabrėžė jis. - Pateisinimas būtų nebent toks, kad pergyvenome tarpuvaldį ir naujai vyriausybei reikėjo laiko suformuoti darbotvarkę ir imtis veiksmų.

Bet vis tiek mes ženkliai atsiliekame nuo kaimyninių šalių ir, tarkim, pavyti Estijos, kuri aiškiai deklaravo siekį tapti pirma DI šalimi pasaulyje, galimybių beveik nėra, nes neturime nei plačiam DI diegimui reikiamų įrankių, nei centralizuotų sistemų, todėl, nepaisant kalbų, mokyklos ir universitetai lieka be DI priemonių.

Paskutinė viltis spėti į šias lenktynes būtų keli konkretūs žingsniai: nacionalinė, pirmiausia į švietimą orientuota strategija dėl DI integracijos; centralizuotas nacionalinis DI licencijų finansavimas; DI politikos koordinavimo centro įkūrimas."

Baigdamas pokalbį A.Krupavičius priminė, kad buvo laikai, kai pasaulis gyveno be elektros. „Dabar be jos savo gyvenimo neįsivaizduojame.

Panašiai bus su DI. Žmogus su DI kuria naują pasaulį. Atsisakyti DI, tai būtų panašiai, kaip atsisakyti elektros. Nors, stebint Lietuvos politikų reakciją į DI revoliuciją, susidaro įspūdis, kad jiems tai kažkas tolimo, nelabai suprantamo ir nieko bendro su mumis neturinčio. Su tokiu požiūriu tikėtis realių ir greitų pokyčių neverta", - apibendrino jis.

Griežtas Kinijos požiūris

Didžiosios Kinijos technologijų įmonės, įskaitant „Alibaba" ir „Tencent", laikinai išjungė vaizdo atpažinimo funkcijas savo dirbtinio intelekto paslaugose per nacionalinį „Gaokao" stojamąjį egzaminą. Tai daroma siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams sukčiauti.

Tokie servisai kaip „Alibabos" „Qwen", „Tencento" „Yuanbao" ir „Moonshoto" „Kimi" sustabdė darbą su vaizdais egzaminų, kurie vyko birželio 7-10 dienomis, laiku. Į užklausas sistema atsakydavo: „Siekiant užtikrinti egzaminų vientisumą, ši funkcija testavimo laikotarpiu nepasiekiama".

„Gaokao" egzaminai yra pagrindinis įvykis Kinijos moksleivių gyvenime, lemiantis jų tolesnę ateitį. Juose kasmet dalyvauja milijonai studentų. Šiemet dalyvių skaičius siekė 13,4 mln.

Kai kurios paslaugos, įskaitant „Doubao" „ByteDance", formaliai neišjungė atpažinimo funkcijos, tačiau atsisakė apdoroti egzaminų užduočių nuotraukas, nurodydamos „taisyklių pažeidimą".

Kinijos švietimo ministerija, nepaisant sparčios šalies dirbtinio intelekto technologijų plėtros, neseniai paskelbė naujas taisykles, draudžiančias naudoti DI akademiniuose darbuose ir egzaminuose.