KGB bendradarbių išslaptinimo klausimą Seimas perdavė svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui

Tai jau antras komitetas, kuris imsis šių aštrias diskusijas keliančių įstatymų pataisų. Šį klausimą jau svarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė buvusių KGB bendradarbių išslaptinimui. Tačiau su tokiu jo sprendimu ketvirtadienį nesutikęs Seimas nutarė atsiklausti TTK nuomonės. 

Šis komitetas svarstys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko ir ir „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio inicijuotas įstatymo pataisas.

Įveikę svarstymą komitete, projektai vėl atsiras plenarinėje Seimo salėje.

Seimo narys Ignas Vėgėlė tikisi, kad sujungus A. Anušausko ir R. Žemaitaičio iniciatyvas bus surastas bendras vardiklis, „kad galima būtų išviešinti KGB bendradarbių sąrašus ir pasiekti istorinį teisingumą“.

Apie visuomenės teisę žinoti, vertinti istoriją kalbėjo ir Seimo narė Rita Tamašunienė. 

„Laiku neišspręstas liustracijos klausimas piliečiams yra svarbus ir iki šiol kelia labai daug klausimų. Sudaroma galimybė manipuliuoti informacija, mes neturime galimybės jos patikrinti. Dėl to išviešinus visus – ir prisipažinusius, ir  neprisipažinusius, būtų padėtas taškas šitoje istorijoje“, – Seimo posėdyje sakė R. Tamašunienė. 

Jeigu parlamentarai pritartų A. Anušausko projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos. 

Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). 

A. Anušausko parengtos pataisos numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įslaptinimo terminui, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ 

Jei Seimas pritartų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotoms įstatymo pataisoms, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų, pareigūnų ar kitų postų.

Jo projektas numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami nuo 2026 m. sausio 1 d. ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius“.

ELTA primena, kad 2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.